Visų svetingai laukianti kavinė „Baltai“ iš išorės atrodo gana paprasta, bet jauki. Ir įžengęs į vidų jauties neįpareigojančiai- tokia atmosfera. Patogiai išdėstyti staliukai, televizoriai, stalo futbolas, nosį kutenantys ir akį traukiantys, bei valgyti kviečiantys patiekalai...

Kiekvienas sekmadienio vakaras yra savotiška katorga - „day planer'io" analizavimas, kojų depiliacija, batų blizginimas ir nepakeliamai sunkios mintys apie ateinančios savaitės vargus. Išaušta pirmadienis - keliesi su tamsa, grįžti su tamsa, pakeliui niekur neužsuki, nes niekur nieko nevyksta...

Aitvaro lietuvių liaudies legendose atsikratyti neįmanoma kaip ir geros nuotaikos Kaune, užeigoje „Aitvaras“. Nebumbėsi atsisėdęs kampe, kai atneš užsisakytus valgius lygiai tokius pačius, kokius ruošia kaime jūsų senoliai, kai savaitgalio vakarais groja gyva muzika, o pati užeiga yra tarsi maža priebėga gamtoje – gali užsimiršti, jog esi Kaune.

Skundžiasi gyvenimu ne tik lietuviai, bet ir olandai, portugalai, ispanai... Nedarbas, imigrantai, brangūs butai...

Galbūt be reikalo sureikšminame ir išaukštiname kitas šalis? Yra visko ir visur, tik ne visada tai matome, kai žiūrime tik ten, kur norime žiūrėti, ir nematome to, ką reikėtų matyti.