Capoeira

Capoeira– 400 metų senumo kovos menas, kuris sujungia muziką, šokį, dainavimą ir akrobatiką, kad sukurti holistiška priartėjimą savigynos mokymuisi. Šis karo (kovos) šokis pradėtas Afrikoje ir atvežtas į Brazilija vergų. Tai yra Brazilijos kultūros ir istorijos elementas. Nuo XVIa. pradžios iki XIXa. portugalų prekiautojai vergais puldinėdavo kaimelius Vakarų Afrikos pakrantėse, tam kad grobti vergus prekybai. Poreikis vergų, dirbti plantacijose. Naujojo pasaulio kolonijose, per šį periodą augo pastoviai, ypač tame regione kur dabar yra šiaures rytų Brazilija. Apie 3mln. vergų buvo priversti išmokti išgyventi šiame naujajame pasaulyje.
Negalėdami apginti saves prieš naujųjų šeimininkų ginklus ir negalėdami susivienyti del skirtingų kulturų, vergai negalėjo kovoti prieš nelaisvę, tačiau po darbo dienos jie rinkdavosi prie ugnies šokti ir dainuoti. Vyrai šoko ritualinius šokius, kurie greitai peraugo i kovos šokius. Maskuodami savo treniruotes kaip ritualinius afrikiečių kultūros šokius, dalyviai (capueristai) per suktus spyrius ir smugius galvą, nepriliesdavo savo oponento, o pastarieji kontrasmūgiavo akrobatiškais atsitraukimais, kurie staiga virsdavo iš gynybos į ataką. Stebėtojai dainavo, plojo rankomis, grojo būgnais i Berimbau ritmą. ("Berimbau“ – vienastygis instrumentas, panašus į lanką (pav. viršuje), taipogi kilęs iš Afrikos). Dainų tekstai buvo apie laimingesnį gyvenimą ir laisvę. Vergai treniravosi su viltimi, kad Capoeira bus tarsi ju "transporto priemonė“ į nepriklausomą gyvenimą. Maištas tarp vergų vis augo ir pagaliau 1888m. buvo panaikinta vergystė. Priėmus pirmąją Brazilijos konstituciją Capoeira buvo uždrausta, kadangi Rio De Janeiro gaujų nariai ėmė naudotis šiuo kovos menu, apiplešinėdami turtuolius ir išdalindami pelną vargšiems. Capoeira traukėsi i pogrindį ir tik prieš 50m. ji tapo teisėta. Legendinio mokytojo Bimbos dėka šis menas 1930m. buvo pripažintas kaip teisėtas sportas ir tapo svarbi Brazilijos kulturos dalis.