Inesa Paliulytė „Liūdnas Dievas“

„Liūdnas Dievas“ – jautri ir tikra istorija apie žmogiškumo triumfą prieš visa naikinančią karo jėgą.
 
Inesa Paliulytė
 
LIŪDNAS DIEVAS

Režisūra                                  Inesa Paliulytė
Scenografija ir kostiumai          Kotryna Daujotaitė
Muzika                                    Faustas Latėnas
 
Vaidina 200  teatro mokyklėlės „Mano teatras“ auklėtinių
 
Janušas Korčakas                       Egidijus Stancikas
Marija                                        Nijolė Lepeškaitė
Stefanija                                     Inesa Paliulytė
Hana                                          Daiva Rudokaitė
Piotras                                       Tomas Erbrėderis
Mama, buvusi operos solistė       Audronė Paškonytė
 
Inesos Paliulytės kurtas ir režisuotas spektaklis „Liūdnas Dievas“ – jautri ir tikra istorija apie žmogiškumo triumfą prieš visa naikinančią karo jėgą. Pagrindinis istorijos herojus – gydytojas ir pedagogas Janušas Korčakas, kuris Antrojo pasaulinio karo metais rūpindamasis našlaičiais tapo tyliuoju kasdienybės didvyriu.
 
Pedagoginė žydų kilmės lenkų rašytojo ir gydytojo Janušo Korčako idėja iš esmės sutelpa į vieną frazę: auklėtojas turi mylėti vaikus. Sena kaip pasaulis mintis - ir tokia natūrali. Kaip paties Korčako žūtis, apvainikavusi jo teiginius.
 
J. Korčakas negalėjo išgelbėti savo vaikų, bet jis nepaliko jų vienų mirties akivaizdoje lygiai taip, kaip nepaliko jų vienų gyvenimo akivaizdoje.
 
Tikrasis Janušo Korčako vardas - Henrikas Holdšmitas. Jis gimė 1878 metais Lenkijoje žydų šeimoje, namuose, kuriuose viešpatavo kosmopolitizmo bei aukštosios lenkų kultūros dvasia. Henrikas buvo labiau lenkas nei žydas - jis mylėjo Lenkiją, jos kalbą, žmones ir gamtą, tačiau atėjus lemiamam laikui, sąmoningai pasirinko tragišką žydo likimą.
 
Daktaras Henrikas Holdšmitas dirbo vaikų ligoninėje, kai buvo mobilizuotas į rusų - japonų karą kaip karo gydytojas. Po fronto praktikavosi Berlyno, Paryžiaus ir Londono klinikose. Grįžęs į Varšuvą, Korčakas tapo garsiu gydytoju praktiku ir turėjo daug pacientų. Tuo metu sutvirtėjo ir jo apsisprendimas įgyvendinti savo mintis apie vaikų auklėjimą.
 
1908 m. Korčakas įsitraukia į labdaringą organizaciją „Pagalba našlaičiams“ ir veikiai tampa nedidelės našlaičių prieglaudos gerąja dvasia. Korčako dėka ši prieglauda virto pavyzdine įstaiga ir specialiai jai buvo pastatytas naujas pastatas. Šitaip 1911 m. Varšuvoje buvo atidaryti nauji Našlaičių namai, kurie gyvavo tris dešimtis metų.
 
Taigi, būdamas 29 metų, Janušas apsisprendė paskirti savo gyvenimą svetimiems vaikams. Vaikų namuose jis įsikūrė mažyčiame kambarėlyje pastogėje. Čia jis naktimis rašė pasakas vaikams ir knygas apie vaikų auklėjimą suaugusiesiems.
 
Našlaičių namuose buvo per du šimtus vaikų ir tik aštuoni žmonės - aptarnaujantysis personalas, įskaitant patį direktorių. Beje, visi - netgi virėja ir skalbėja, buvo auklėtojai, palaikantys Korčako idėjas ir jas įgyvendinantys. Tai buvo maža vaikų valstybėlė, kurią valdė „savivaldos taryba“.
 
Vaikų teismas Korčako namuose priimdavo vieną iš dviejų sprendimų: IŠTEISINTI arba ATLEISTI.
 
„Viena didžiausių klaidų yra manyti, kad pedagogika yra mokslas apie vaiką, o ne apie žmogų. Impulsyvus vaikas, praradęs savitvardą, sudavė; suaugęs žmogus, praradęs savitvardą, užmušė. Iš naivaus vaiko išviliojo žaisliuką; iš suaugusiojo - parašą   Vaikų nėra - yra žmonės, tik su kitais supratimo masteliais, kitomis patirties atsargomis, kitais polinkiais, kitais jausmų žaidimais“.
 
Mažai pedagogų apie vaikus kalbėjo taip griežtai: „Tarp vaikų tiek pat blogų žmonių kiek ir tarp suaugusiųjų... Visa, kas darosi purviname suaugusiųjų pasaulyje, egzistuoja ir vaikų pasaulyje <...>. Auklėtojas, kuris ateina su saldžia iliuzija žengiąs į tokį mažą švaručių, švelnučių ir atvirų širdelių, kurių simpatijas ir pasitikėjimą lengva užsitarnauti, pasaulėlį, greitai nusivils.“
 
Našlaičių namai buvo perkelti į getą kartu su Korčaku ir jo bendradarbiais. Lenkų kilmės auklėtiniai ir buvę kolegos ne kartą Korčakui buvo surengę pabėgimą, tačiau jis atsisakė: argi jis galėtų gyventi žinodamas, kad paliko vaikus vienus mirties akivaizdoje? Jis liko tam, kad nuslėptų nuo jų tiesą, kad iki paskutinės minutės, su meile žvelgdamas jiems į akis, sakytų, jog jie važiuoja užmiestin, į kaimą... Šitaip meluoti gali tik mirštančio vaiko tėvai.
 
1942 metų rugpjūčio 6 dieną Janušas Korčakas žuvo kartu su savo vaikais ir bendradarbiais vienoje iš dujų kamerų Treblinkoje.

Renginio dieną bilietus į renginį galėsite įsigyti tik kasose.

Prisijunk prie „Tiketos” klubo ir sulauk neįtikėtinų pasiūlymų! Į šį renginį bilietus gali įsigyti patogiausiu būdu – „Tiketos” kasose arba e. bilietus internetu.
 
Dėl pardavimų grupėms susisiekite su „Tiketos“ tiesioginių pardavimų vadovu Daliumi darbo dienomis nuo 8 iki 19 val. (dalius@tiketa.lt, +370 685 05480).
 
Renginio vieta: Kauno valstybinis dramos teatras, Ilgoji salė, Kęstučio g. 62, Kaunas.
Renginio data: 2010 spalio 31 diena, 15:00 val.
Renginio trukmė: 1 val. 20 min.
Durys atidaromos: 45 min. prieš renginį.
 
Bilietų kaina nuo: 25 Lt (paslaugos mokestis KVDT kasoje 0 Lt/bilietui, „Tiketos“ sistemoje 3 Lt/bilietui,  + 5 Lt rezervacijos mokestis, rezervuojant bilietus internetu ir atsiimant juos kasose).
 
Nuolaidos (taikomos kasose):

Likus 14 dienų iki renginio pritaikyta 20 % nuolaida arba:
40 % nuolaida vaikams iki 18 metų 1 bilietui (kiekis ribotas su šia nuolaida);
 
Likus 9 dienoms iki renginio pritaikyta 10 % nuolaida arba:
40 % nuolaida vaikams iki 18 metų 1 bilietui (kiekis ribotas su šia nuolaida);
20 % nuolaida su „Laisvalaikio“ kortele 2 bilietams;
20 % nuolaida su Ūkio banko kortele 2 bilietams;
20 % nuolaida su „Kauno diena“ kortele 2 bilietams;
15 % nuolaida su „Olialia“ kortele 2 bilietams;
10 % nuolaida 10 ir daugiau žmonių grupei. 

Vaikai įleidžiami nemokamai: NE.
Leidžiama fotografuoti, filmuoti: NE. 
Renginio organizatorius Kauno valstybinis dramos teatras.
Daugiau informacijos: www.dramosteatras.lt; info@dramosteatras.lt; 8 37 22 40 64