Klausimas, ar dažnai žiūrite futbolo rungtynes, praeivius Laisvės alėjoje glumino. Paprašius pasakyti nors vieną žaidėją – pasimetama. „Juk Lietuva- krepšinio kraštas!“ - teigė ne vienas. Tačiau buvo ir giriančių futbolą Lietuvoje, besižavinčių profesionaliais žaidėjais. Apsilankius futbolo rungtynėse – iš tiesų susidaro neblogas įspūdis. Žaidžia išties gerai pasiruošę, profesionalūs, labai sportiški žaidėjai.
Apie krepšinį, gyvenimą Lietuvoje mūsų žurnalistė Aistė kalbėjosi su FBK legionieriais: vartininku argentiniečiu Esteban Javier Dreer, saugu iš Argentinos Fernando Screpis bei puolėju iš Brazilijos Rafael Pompeo Rodrigues Ledesma ir jo žmona Angie.
Žaidėjai teigė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, privertusių atvykti į Lietuvą – pinigai, noras padėti šeimoms, likusioms gimtinėje. Futbolistai džiaugėsi treneriais, gyrė lietuvišką maistą, dailias lietuvaites, stebėjosi lietuviška kultūra, klausinėjo, kodėl važiuoja autobusai su „kažkokiais laidais“, kodėl neturime geros kavos ir guodėsi, kad Lietuvoje žiemą jiems tikrai per šalta.
Aistė: Kokios Kauno vietos jus žavi, stebina?
Fernando Screpis: Keliavome dar nedaug. Buvome Vilniuje. Gražus miestas, tačiau Kaunas irgi yra žavingas ir labai savotiškas. Daug gražių bažnyčių ir merginų, - šypsosi Fernando. – Tačiau mūsų lankomiausia vieta, ko gero, yra prekybos centras Akropolis. Be problemų gali surast viską, ko tik reikia, o ir žmonės daugiau ar mažiau kalba angliškai.
A.: Ar daug problemų kyla, nemokant lietuvių kalbos?
Esteban Javier Dreer: Ištikrųjų nemažai, tačiau visada kažkaip išsisukam. Keista, kad visame Kaune kol kas sutikome tik du žmones kalbančius ispaniškai. Džiaugiamės, kad mūsų treneris kalba ispaniškai. Be to, glumina tai, jog nėra informacijos turistams angliškai. Jei norėtum nuvykti kur nors viešuoju transportu – kiltų daug problemų. Kioskeliuose turbūt turėtum paduoti lapuką su lietuviškai užrašytu prašymu, kad reikia bilietuko. Taigi turime žemėlapius, kuriais ir vadovaujamės, kur nors vykdami. Rafael turi nusipirkęs mašiną, taigi jei kur nors vykstam - visad drauge, kad nereikėtų beviltiškai klaidžioti. Taipogi gaila, kad nesuprantame, ką rodo per televiziją...
A.: O kokius lietuviškus žodžius Jūs jau mokate?
F. S.: „Laba diena“, „gerai“, „ačiū“, „labas rytas“, „labas vakaras“, „nugara“... „eik tu...“ (šypsosi).
A.: Ar ragavote lietuviškų patiekalų?
Rafael Pompeo Rodrigues Ledesma: Taip. Visi ragavome cepelinų. Keisti jie, bet skanūs! Apskritai lietuviškas maistas skanus. Tik sunkoka priprasti, nes patiekalai pakankamai riebūs. Taip pat įdomu, kodėl lietuviai viską maišo. Į tą pačią lėkštę sudeda ir bulvių košę ir kepsnius ir salotas. Argentinoje bei Brazilijoje to nėra.
Labai skanus alus! Tačiau mums juo piktnaudžiauti negalima...
A: Ar turite draugų komandoje?
E. J. F. S.: Komanda tikrai puiki, tačiau daugiau mes visi bendraujame tik varžybose, per treniruotes. Šaunūs vaikinai, tačiau dėl kalbos barjerų dažniau būname tik keturiese...
A.: Kokiais žodžiais apibudintumėte Argentiną?
E.J. F. S.: Futbolas, matė, gražios moterys, tango...
A.: O apie Lietuvą?
E. J. F. S.: Krepšinis, Kauno senamiestis, blondinės, Akropolis, bažnyčios...
A.: Ar nebuvo taip, kad merginos kaišo telefonų numerius į kišenes, kad gatvėse akivaizdžiai flirtuoja?
F. S.: Javier vedęs, aš turiu merginą... (nusišypso). Ne, ne Lietuvoje. Argentinoje. O Rafael, nors ir vedęs, tačiau nuo merginų tenka gintis.
A.: Angie, ar neturi problemų dėl merginų su savo vyru?
Angie: Ne. Suprantu, dėl ko yra rodomas dėmesys mano vyrui. Lietuviai nuo brazilų išvaizda labai skiriasi. Bet problemų nekyla- labai pasitikime vienas kitu!
Aistė Ivanovaitė
Nuotr. www.sxc.hu
Kaveikti.lt informacija
+23
+16
+11
Laba diena. Norėčiau užsiregistruoti pas jus į priėmimą. Ka