Europos parke – neįprasta paroda

Europos parkas kviečia muziejaus lankytojus apžiūrėti neįprastą parodą. Kodėl neįprastą? Mat ekspozicijos stendai išdėstyti ne salėje, o tiesiog po atviru dangumi.

Paroda „Europos parkas: nuo svajonės iki dabar“ atskleidžia pagrindinius Europos parko kūrimo principus arba, kaip sako muziejaus kūrėjas Gintaras Karosas, tai – atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus rinkinys.

Parodos atviroje erdvėje principas atitinka bendrą muziejaus po atviru dangumi idėją: grindys čia – žolė, ekspozicijų salių sienomis tampa medžiai, o lubas atstoja dangaus skliautas.

Paroda atskleidžia kelią nuo muziejaus koncepcijos iki jo įgyvendinimo, emociškai ir intelektualiai priartindama žiūrovą prie eksponuojamų meno kūrinių.

Įvairūs kūrybinio proceso aspektai žiūrovui pasakojami eseistine forma.

„Kartais sumanymai atrodo tokie dideli ir gąsdinantys, kad bijai jų imtis. Kai linijos popieriaus lape pradeda būti teisingos ir panašiai vis pasikartoja, kai pasąmonėje subręsta prasmės sąvoka, pradedi. Taip nuo surastojo kontūro, per nusivylimus ir bandymus, konstruojant, nusiviliant ir vėl iš naujo bandant, kartais po daugelio metų sumanymas tampa kūnu. Be ko neįmanomas idėjos tapsmas realybe – be tikėjimo, valios ir nuoseklumo kuriant.“

Dvidešimt didžiulių knygos lapų su tekstu ir fotografijomis, kiekvienas jų skirtas tam tikrai temai: „Menas“, „Balta varna“, „Stebuklas“, „Draugiška architektūra“, „Žmonės“: „Žmonės gali sakyti, kad nesupranta meno, ir tai bus gerai, gali savaip suprasti – tai gerai, ar net menkinti meną – irgi gerai, pagaliau tai paties meno sukelta reakcija. Nepriklausomai nuo žmonių požiūrio į meną, be jų pati kūryba neturi prasmės, nes jos paveiktas žmogus keičiasi. Tikiu, į gera.“

„Muziejus po atviru dangumi – besikeičiantis laike. Tai pastebi kiekvienas apsilankęs skirtingu metų laiku“, – sako Gintaras Karosas ir užrašo didžiulės knygos lape: „Nuolat jis kitoks, kaip ir pats gyvenimas. Ryte paskendęs rūke, dieną atsisakęs paslapties skraistės ir jaukus, šešėlių žaismo papildytas pavakare ir labiausiai susikaupęs beveik sutemus. Vis kitoks, ir pažinti jį reikia laiko – daug metų būti kartu, gyventi jame. Skirtingas paukščių garsų choras kiekvienu paros metu, prieš lietų ar po, ką jau kalbėti apie besikeičiančius metų laikus. Gamta juk tobula. Jos dalelė, sumaišyta su žmogaus kūryba, kiek panaši į gyvenimo atkarpą, kuria žymime savo buvimą pasaulyje.“

Paroda „Europos parkas: nuo svajonės iki dabar“ veiks ištisus metus.

KaVeikti.lt