Už lango ūžauja vėjas, krenta didelės, purios, o gal šlapios ir stingulį keliančios snaigės... Nesvarbu, kokios jos. Faktas tas, kad, kai už lango sninga, jum nesinori kišti šalčio bijančios savo nosytės iš namų...

Skubate, o dar čia iš dangaus pradeda kristi ne, ne manų kruopos, bet žavingos gėlės žiedą primenančios snaigutės. Hmm... nenorite sušlapti, tad nesusimąstydami tiesiu taikymu šaunate į artimiausią kavinę ir...

Suki galvą, ką veikti, kai lengvutės snaigės pūstomis suknelėmis tupia ant tavo apledijusio lango? Nusibodo sėdėti ir stėbėti baltame dangaus avinėlių šokyje tolstančius praeivių siluetus, pamažu nykstančius automobilius? Dieviškai sninga...

Bet ką veikti TAU?