Aprašymas

Rudenį sukaks metai, kai pasikeitė Kauno kamerinio teatro statusas ir vadovybė. Kokie pokyčiai įvyko praėjusį teatro sezoną ir ar jie buvo radikalūs?

Apie psichologiškai nelengvą pasibaigusį sezoną ir dar tik prasidėjusią naują Kauno kamerinio teatro istoriją – pokalbis su jo vadove Jurga Knyviene.

– Žinau, kad nuolat lipame ant to paties grėblio: naujiems vadovams priskiriame ankstesniųjų įdirbio rezultatus, o jų darbo vaisius pamatome tik per vėliau atėjusiųjų kadenciją. Pokyčių procesai nėra tokie greiti, kaip norėtųsi. Žinoma, džiaugiuosi, kad iš šalies matyti, jog teatras keičiasi, tik kol kas mano inspiruotų pokyčių tikrai nėra tiek daug. Praėjusio sezono premjeros, nauja interneto svetainė – visa tai buvo suplanuota ankstesnės vadovybės, o spektaklių atnaujinimą lėmė dalies kūrybinės grupės pasitraukimas iš teatro. Galiausiai netgi tam tikra vidinė revoliucija, jei taip ją traktuosime, buvo nulemta įsisenėjusių vidinių kolektyvo problemų (panašių problemų turi daugelis Lietuvos biudžetinių teatrų) ir steigėjo – savivaldybės – užduotų naujų egzistavimo sąlygų, su kuriomis ir nesutiko buvusioji teatro vadovybė.