194 m. prie buvusios miesto bibliotekos buvo įsteigtas klubas – skaitykla, vadovas rašytojas Butkų Juzė. Įkurtas dramos ratelis, vadovas A. Žičkus.
1945 m. įkuriami kultūros namai patalpose, esančiose Vytauto g.1.
1953 - 1954 m. kultūros namai ir klubas-skaitykla iš senų patalpų persikėlė į patalpas Vytauto g. Nr. 6 . Direktoriumi tuo laiku dirbo A. Čekatauskas . Dirbo 2 etatiniai darbuotojai: direktorius ir meno vadovas, veikė 5 saviveiklos rateliai: kirpimo-siuvimo ir meninio siuvinėjimo, choro, dramos, tautinių šokių ir dailiojo skaitymo. Prie kultūros namų veikė viena agitbrigada.
1955 m. kultūros namai gavo nuomojamas patalpas Vytauto g. Nr. 94, kurias sudarė 5 kambariai. Vieną kambarį buvo užėmęs klubas-skaitykla, tačiau jo darbas palaipsniui suaugo su kultūros namų darbu. Tais metais sustiprėjo choro, dramos ratelio, liaudies šokių ratelio veikla. Įsigijus daugiau inventoriaus, instrumentų, padidėjo muzikinių ratelių skaičius, veikė styginių ansamblis, dūdų orkestras ir kaimo kapela.
1956 – 1957 m. labai išaugo paskaitų ir masinių priemonių skaičius. Buvo populiarūs šokių ir žaidimų vakarai, spektakliai ir koncertai.
1961 - 1973 m. susibūrė ir dabartinis pagyvenusių žmonių tautinių šokių ansamblis ,,Bočiai’’. (,,Bočių’’vardas suteiktas 1982 m.). Pirmasis šokių ratelio vadovas buvo Pranas Stirblys, choro vadovas – Boleslovas Zubrickas. Nuo 1978 m. ansamblio vadovė ir baletmeisterė – Janina Serapinienė. Didelę paramą kultūros namams teikė muzikos mokytojai iš miesto vidurinės ir muzikos mokyklos. Mokytojas B. Narmontas dirbo su dainininkais, o E. Adikienė – pradėjo vadovauti kraštotyrininkų rateliui, kuris Populiarus tapo kultūros namų estradinis orkestras ir ansamblis, jaunimo estradinis orkestras, kaimo kapela, pučiamųjų orkestras. Prie kultūros namų veikė ir medicinos - švietimo darbuotojų choras, susiformavo stiprus kultūros namų liaudies šokių kolektyvas (vadovė-mokytoja S. Sakalauskienė), statybos valdybos ansamblis (vadovas-mokytojas B. Narmontas), prekybos valdybos ansamblis, aerouosto, duonos kombinato saviveikliniai kolektyvai.
1974 m. kultūros namuose veikė 16 ratelių, kuriuose dalyvavo 344 žmonės. Per 1974 m. perskaityta 14 paskaitų , kurių klausė1 5 dirbančiųjų, pravesta 23 teminiai vakarai – žiūrovų 8 255, priemonių vaikams ir paugliams – 8. Vaikų renginiuose dalyvavo 9 žiūrovų. Surengti 44 koncertai ir spektakliai – 12 85 žiūrovų. Veikė medicinos - švietimo darbuotojų choras, vadovas – J. Samoška, estradinis ansamblis, mergaičių kvartetas, liaudies šokių kolektyvas vadovaujamas S. Sakalauskienės, vaikų lėlių teatras vadovaujamas E. Miežlaiškienės, Palangos kraštotyros draugijos saviveiklinis (etnografinis) ansamblis, vadovaujamas E. Adikienės.
1975 m. Kultūros namų veikla labai pagyvėjo, persikėlus į naujas patalpas Vytauto g. Nr.15, kur buvo atskiros salės, kabinetai repeticijoms, saviveiklininkų pasirodymams. Veikė 17 ratelių su 353 dalyviais, pravesti 177 užsiėmimai. Perskaityta 15 paskaitų – 1 63 dalyvių, įvyko 48 koncertai ir spektakliai –12 2 žiūrovų. Pravesta 2 teminių vakarų – 76 99 žiūrovų , 13 renginių vaikams – 2 5 žiūrovų. Tais metais vykusią respublikinę Dainų šventę išvyko Palangos kultūros namų kaimo kapela, moterų choras, liaudies, pramoginių, ir pagyvenusių žmonių šokių kolektyvai. Kultūros namų kolektyvai dažnai koncertuodavo Kretingoje, Šventojoje bei aplinkiniuose kaimuose, kariniuose daliniuose, Palangos poilsio namuose bei sanatorijose. Kultūros namų metodinis kabinetas teikė metodinę medžiagą (natas, šokių aprašymus, dramos kūrinius) miesto mokyklų meno saviveiklos kolektyvams, kitiems mieste veikiantiems rateliams.
