Pirmasis spektaklis – Hermano Sudermanno „Joninės“ (192 m. gruodžio 19 d., režisierius Juozas Vaičkus), suvaidintas Kauno miesto teatro rūmuose (dab. Kauno muzikinis teatras).
Teatro trupės branduolį sudarė 1918 m. Sankt Peterburge J. Vaičkaus įkurtos privačios dramos studijos auklėtiniai: Viktoras Dineika, Petras Kubertavičius, Ona Kurmytė-Mazurkevičienė, Juozas Stanulis, vėliau pradėjo vaidinti aktoriai Aleksandras Kupstas, Juozas Laucius, Stasys Pilka, Ona Rymaitė, Juozas Siparis, Ipolitas Tvirbutas, Teofilija Dragūnaitė-Vaičiūnienė, Antanina Vainiūnaitė-Kubertavičienė, Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė, Elena Žalinkevičaitė-Petrauskienė.
1924–1933 m. (su pertrauka) prie teatro veikė Vaidybos mokykla.
Išskirtiniu teatro laikotarpiu laikomi 1929–1933 m., kai teatre režisavo ir jam vadovavo Andrius Oleka-Žilinskas. Jis pirmasis lietuvių teatre realizavo Stanislavskio sistemos principus, išugdė naują režisierių kartą (Romualdas Juknevičius, Algirdas Jakševičius).
194 m. teatre atkurta vaidybos studija (veikė iki 195 m.).
1952 m. teatro trupę papildė Lunačiarskio valstybinio teatro meno instituto Maskvoje Lietuvių studijos 24 absolventai: A. Gabrėnas, K. Genys, V. Eidukaitis, L. Noreika, B. Raubaitė, G. Tolkutė, R. Varnaitė, L. Zelčius ir kiti.
212 m. spalio 31 d. Kauno valstybiniam dramos teatrui už nacionalinės dramaturgijos puoselėjimą, produktyvų bendradarbiavimą su lietuvių dramaturgais, nuoseklią edukacinę veiklą ir išskirtinio kūrybinio braižo repertuarą suteiktas Nacionalinio Kauno dramos teatro statusas.[2]
