Jei tektų važiuoti keliu Plungė-Skuodas, Gargždelėje, netoli Salantų, būtinai užsukite į Orvidų sodybą-muziejų, kuris yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Šį unikalų kūrinį po atviru dangumi sukūrė akmentašiai-skulptoriai: tėvas Kazimieras ir sūnus Vilius Orvidai.
Vilius, matydamas melioracijos kankinamą gamtą, padedamas tėvo, į sodybą ėmė vežti raunamus medžius ir skaldymui pasmerktus akmenis, stengdamasis juos apsaugoti ir kurti tai, ką kuždėjo širdis. Sodyba turi tarsi kelis lygius: apatinį, vidurinį ir viršutinį. Apatinis lygis - dabar jau daug kur užgriuvę požemiai. Vidurinė - antžeminė dalis. Aukštutinę sudaro velėna padengti stogai, piramidės, kelių metrų kelmai, rietuvės, akmeninės terasos.
Palaipsniui visa sodyba įgavo milžiniško, lygiakraščio trikampio formą, matomą tik iš paukščio skrydžio. Tokį sodybos planą, simbolizuojantį apvaizdos akį, V. Orvidas kūrė sąmoningai. Sodyba traukė ne tik savo grožiu, bet ir paties V. Orvydo asmenybe. Anot žmonių, jis priimdavęs visus - menininkus, intelektualus, tikinčius ar Dievu nusivylusius, ieškančius gyvenimo prasmės - duodavęs jiems pastogę, maisto, kūrybinio ar buitinio darbo, negailėjęs savo laiko bendravimui. Nors nuo V. Orvido mirties šiemet jau skaičiuojami 15-ti metai, čia vis dar atvažiuoja jį pažinoję žmonės ar jų draugai, apie V. Orvidą girdėję kaip apie šviesią asmenybę.
Lietuvos kino režisierius Vytautas V. Landsbergis 2001 metais sukūrė dokumentinį filmą apie V. Orvidą. Birželio mėnesį šioje sodyboje vyko 3-iasis tarptautinis dailininkų pleneras, skirtas V. Orvido atminimui. Žmonės šią sodybą visada vertino ir tebevertina įvairiai. Vieniems tai - kvailystė, antriems - menas, tretiems - dvasios šventykla ir energijos šaltinis, pasaulio stebuklas, ieškojimų ir atradimų sala.
Garsus avangardistas Jonas Mekas yra sakęs: "Orvidų sodyba, lyginant su tuo, kas skulptūros pasaulyje yra sukurta per pastaruosius penkiasdešimt metų, yra vienas įdomiausių reiškinių." Nuvažiuokite ir patys pamatykite.
Asta Semokaitė
Turistas.lt