Šiandien
Grįžti į pilną sąrašą

Aplankykite Klaipėdos miesto įdomiuosius objektus

Aplankykite Klaipėdos miesto įdomiuosius objektus

Teatro aikštė

Teatro aikštė yra Klaipėdos miesto širdis. Tai labai mėgstama klaipėdiečių ir jų svečių susibūrimo vieta. Teatro aikštė lyg koks magnetas traukte traukia žmones. Čia vyksta koncertai, Tarptautinis Pilies Džiazo Festivalis, Jūros šventė ir kiti renginiai. 1819 m. užpylus dalį pilies griovių, buvo atidarytas Naujasis turgus. Aikštę užėmė mėsininkų būdos. 
1860 m. būdas nugriovus, Naujojo turgaus pakraštyje pastatyta turgaus halė. Šalia jos ir pilies griovių veikė Žuvų turgus. Žvejai žuvis į šią prekyvietę atgabendavo mariomis ir pardavinėdavo tiesiai iš laivelių arba specialiame halės priestate. Spalvingais vėjarodžiais papuošti laivelių stiebai gyvino prekyvietę. 
Įkūrus Naująjį turgų, dabartinė Teatro aikštė atsidūrė tarp dviejų prekyviečių ir vėliau susiliejo su jomis ir virto turgaviete. Taip XX a. pirmoje pusėje Turgaus gatvė, Teatro aikštė, Naujasis turgus sudarė ilgą, nuo Jono bažnyčios iki pilies nutįsusią prekyvietę. Prekymečiais visą šią teritoriją užplūsdavo vežimai, būdos, atrakcionininkų ir šiaip pinigų viliotojų palapinės. Kai aikštėse prekiautojai nebeišsitekdavo, prekiaudavo ir Sukilėlių gatvės pradžioje. 
Aikštė čia įrengta tik XIX a. Pasakojama, kad jau XVII a. Teatro aikštėje įvairius vaidinimus rodydavo pravažiuojantys aktoriai.

Aukštoji g. 8

Tai gražiausias XVIII a. fachverkinis sandėlis. Klaipėdoje fachverkas buvo ypač populiarus praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje, kai Napoleono karų metu uostamiestyje suklestėjo prekyba, o kaupiamas kapitalas teigiamai stimuliavo miesto augimą. Yra likęs to meto Klaipėdos piešinys iš Smiltynės pusės. Jame šalia bažnyčios bokšto, laivų stiebų ir vėjinių malūnų matyti į aukštį kylančių daugiaaukščių sandelių siluetai. Fachverko populiarumą XIX a. taip pat patvirtina kaip tik ši senamiesčio dalis, esanti tarp Didžiosios Vandens gatvės ir Turgaus aikštės. Kaip matote, joje tebestovi iki mūsų dienų išlikusios didelės fachverkinių statinių grupės, kiemai bei priemenės ir šis įspūdingas pastatas, išvengęs net 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro bei vėlesnių sugriovimų.

Menininkų namų kiemelis

Žvilgsnis į menininkų kiemelį, įsikūrusį XVIII a. fachverko sandėliuose. Atskirą grupę sudaro sandėliai lenktais stogais, paplitę 18 a. II-joje pusėje. Šie unikalūs statiniai buvo dažniausiai dviejų aukštų, jie buvo statomi ir kiemuose. Tokio tipo sandėlį kaip tik galima pamatyti šiame kieme. 
Originalūs, kitur nesutinkami yra Klaipėdos fachverkiniai sandėliai, kurie buvo dengiami lenktais vienšlaičiais stogais, ir kurie padėdavo išgauti maksimalią erdvę palėpėje, leido sutalpinti daugiau prekių, o jų viršutinė dalis (ertikis) kiek prakišama į kiemo pusę, kad būtų galima pralįsti su vežimu. 
2007 pavasarį šiame kiemelyje savo veiklą pradėjo amatų dirbtuvė „Meno kiemas“ kur miestiečiai bei miesto svečiai gali pamatyti kaip medienos, tekstilės, keramikos, grafikos meno kūriniai yra kuriami ir pays dalyvauti gamybos procese.

Informacinis stulpas

1889m. prie Biržos tilto pirkliai pastatė originalų informacinį stulpą, vadinamąją metrologinę koloną. Tai buvo keturkampis daugiau kaip penkių metrų aukščio stulpas, primenantis XVIII a. akmeninius pašto mylių stulpus, su stogeliu ir vėjo rože. Viršūnėje sukiojosi lengvas, ažūrinis vėjarodis. Kolonoje buvo įtaisytas mechaninis laikrodis, aneroidinis barometras su apsaugos stiklu, termometras, kontrolinis metras, buvo surašyti duomenys apie Saulės, Mėnulio tekėjimą ir nusileidimą, dienos ir nakties trukmę. Vidurinėje kolonos dalyje buvo pažymėta Klaipėdos geografinė padėtis bei kiti duomenys. Žmones prie kolonos ypač traukė automatas, kuris maždaug kas puse minutės kaitaliojo dvidešimt reklaminių vaizdų. Kolona nugriauta apie 1908m. rekonstruojant biržą. 
750-ies metų miesto jubiliejui, informacinis stulpas buvo atstatytas. Jis yra daug mažesnis nei ankstesnysis, tačiau atlieka tą pačią funkciją. Stulpo viduje yra pavaizduotas Klaipėdos žemėlapis ir surašyti svarbiausi duomenys.

“Arka” – paminklas vieningai Lietuvai

Paminklas pastatytas 2003 m., minint Tilžės akto 85-ąsias ir Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva 80- ąsias metines, organizacinio komiteto rūpesčiu, remėju lėšomis ir darbais. 
Paminklas sveria 150 tonų ir yra 8,5 metro aukščio. Mažoji kolona iš raudonojo granito simbolizuoja Mažąją Lietuvą ir jos kultūrinį paveldą, o pilkoji – Didžiąją Lietuvą. Viršutinė tartum nuskelta paminklo dalis vaizduoja Karaliaučiaus sritį (Kaliningradą), dabar priklausančią Rusijai. Ant paminklo iškalti Ievos Simonaitytės žodžiai: “ Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva”.

Danės krantinė - Meridianas

Mokomasis burlaivis “Meridianas” pastatytas 1948 metais Suomijoje, Turku laivų statykloje kaip kontribucija Tarybų Sąjungai po Antrojo pasaulinio karo kartu su kitais 48 tokio tipo burlaiviais. Jų išlikę labai nedaug. Kone labiausiai pasisekė Estijon patekusiam tokio tipo burlaiviui. Dabar jis puikuojasi Taline. Mūsiškis, tekęs Klaipėdos jūreivystės mokyklai, buvo daugelio pokario būsimųjų laivavedžių, kapitonų pirmasis laivas. Jame jūros krikštą yrą gavę žinomi jūrų kapitonai: Vilius Pakalniškis, Z. Kaupas, Ričardas Lučka. 
“Meridianas” kaip mokomasis burlaivis nustojo veikęs 1967 metais. 
1969 m . gegužę “Meridianas” atplaukė į Danės upę ir po pertvarkymų 1971 m. jame pradėjo veikti restoranas. Anuomet tai buvo visų klaipėdiškių mėgiamas restoranas. 
Vėliau “Meridianas” dar kartą remontuotas, atnaujintas jo interjeras, medinis korpusas “įvilktas” į skardo šarvą. Laivas-restoranas, stovėdamas prie Danės krantinės tapo neatskiriama uostamiesčio dalimi. 
Kol “Meridiano” savininkai vykdė komercinę veiklą, laivas ėmė keistai svirti vienon pusėn, laivagalis leistis vis žemyn. Laivo būkle susirūpino miestelėnai. Į nenormalią laivo būklę dėmesį atkreipė ir kažkada juo plaukioję jūrininkai. 
2001 metais laivą už simbolinį vieną litą iš savivaldybės nupirko Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje juristas patarėjas Artūras Žičkus, kuris ėmėsi iniciatyvos prikelti “Meridianą” naujam gyvenimui. 
Šiandien “Meridianas” populiarus restoranas, kuriame galima paragauti tradiciškų jūros gėrybių patiekalų, išskirtinio Reineke alaus, verdamo pagal senąsias tradicijas, bei pasiklausyti populiariosios muzikos.

Klaipėdos universiteto pastatų kompleksas

Klaipėdos universitetas įkurtas 1991.01.01. Jame yra 9 fakultetai ir institutai:gamtos ir matematikos mokslų, humanitarinių mokslų, jūrų technikos, menų, pedagogikos, socialinių mokslų, sveikatos mokslų, tęstinių studijų institutas, jūreivystės institutas. Centriniai universiteto rūmai įsikūrę buvusiose kareivinėse.

Mažvydo skulptūrų parkas

1820 m. buvo atidarytos centrinės miesto kapinės prie dabartinių Liepų ir Trilapio gatvių. Prie Liepų g. esanti rusų stačiatikių cerkvė buvo pastatyta 1938 m., kaip šių kapinių šarvojimo koplyčia. Anksčiau toje vietoje stovėjo senoji koplyčia. Buvusios centrinės kapinės buvo laikomos vienomis gražiausių Baltijos šalyse. 1977 m. buvo įkurtas Skulptūrų parkas. Dabartiniai skulptūrų parko takai neatitinka tuometinių kapinių takų. 
Čia per daugiau kaip dešimtmetį buvo statomos Smiltynėje vasaros metu skulptorių sukurtos skulptūros. Šiame parke buvo apie 116 skulptūrų. Po 1990 m., kai prasidėjo spalvotų metalų vagystės, dalis skulptūrų nukentėjo, dalį išvežė patys skulptoriai (kad nenuniokotų vandalai), o vieną – visai kažkas pavogė. 
Parke stovi ir paminklas skirtas Vyneriui. Paminklas grįžo čionai per Klaipėdos miesto 750 jubiliejų. Panteoną saugojo Varkalis. 1975 m., po pokario dešimtmečiu suformuotų sovietinių karių kapų rekonstrukcijos, buvo pastatytas naujas kardo formos paminklas, kuris tebestovi iki šiol.

Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės Bažnyčia

Pažvelkime į miestą iš paukščio skrydžio.... Argi tai ne nuostabu!!! 
VŠĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras siūlo Jums nepaprastą galimybę apžvelgti miestą ir jo apylinkes iš 46,5 metrų aukščio Švč. Mergelės Marijos Taikos Karalienės Bažnyčios bokšto. 

Turistas.lt


Vietų / renginių paieška

Draugaukime KaVeikti.lt Facebook