Nacionalinis parkas – tai valstybės valdoma teritorija, kurioje saugomos tam kraštui būdingas kraštovaizdis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės. Skatinamas pažintinis turizmas, tikslas – supažindinti lankytojus su gamtos ir kultūros vertybėmis.

Taigi, jei norite geriau pažinti Lietuvą, aplankykite Lietuvos nacionalinius parkus ir dar kartą įsitikinsite, kad Lietuva yra graži ir įdomi šalis. KaVeikti.lt siūlo geriau pažinti Lietuvą Aukštaitijos nacionaliniame parke.

Aukštaitijos NP įsteigtas siekiant išsaugoti ir atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti ir puoselėti, skleisti gamtosaugos idėjas ir ugdyti ekologinį sąmoningumą.

Jau 1960 m. buvo įsteigti Ignalinos kraštovaizdžio ir Ažvinčių girios botaninis-zoologinis draustiniai, vėliau tapę nacionalinio parko branduoliu.

Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija, o prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys. Pavyzdžiui, parke rasta net 59% visų Lietuvoje savaime augančių augalų rūšių, kai tuo tarpu jis apima mažiau nei 1% Lietuvos teritorijos.

Pavieniai ir atsitiktiniai radiniai rodo, kad dabartinėje Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje žmonių gyventa jau IX-VIII tūkstantmetis prieš Kristų. Gilią senovę ir didingą praeitį mena gausybė istorijos, archeologijos ir architektūros paminklų.
    
Aukštaitijos NP tikrai yra ką veikti ir ką pamatyti!
Būtinai aplankykite etnografinius kaimus. Net šeši senieji kaimai paskelbti architektūros paminklais, o viename iš jų įkurtas kultūrinis draustinis. Tai Salų II kaimas, kuris kaip ir Šuminai, Strazdai, Vaišnoriškės bei Varniškės II priskiriami kupetiniams arba padrikiems kaimams. Kretuonų kaimas priklauso gatvinių kaimų tipui. Visi etnografiniai kaimai yra tarsi muziejai po atviru dangumi. Apsilankę suprasite, kodėl filmuojant "Tadą Blindą" buvo pasirinktas vienas iš jų.                                       

Palūšės apylinkėse verta pamatyti:
Medinę bažnyčią su varpine, pastatytą 1750 metais;
Pilkapio ekspoziciją ir akmens amžiaus būstą;
Paminklą kompozitoriui M. Petrauskui;
Botanikos taką, kuriame galima pamatyti apie 150 augalų rūšių, iš kurių 9 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą;
Tautodailininkų medinių skulptūrų ansamblį, 1977 metais kūrybinės stovyklos metu tautodailininkai jose įamžino gamtos grožį, Ignalinos krašto legendas;
    Ginučių apylinkėse būtina aplankyti:
Ginučių vandens malūną. Tai Vienintelis iš šešių (Minčios, Ginučių, Pakretuonės, Pakaso, Gaveikėnų ir Brukninės) parke esančių vandens malūnų, išsaugojęs autentišką įrangą, jis veikė iki 1968 m. Dabar malūnas saugomas valstybės kaip 19a. technikos paminklas. Ekspozicija antrame aukšte pasakoja apie duonos kelionę, o buvusiuose malūnininko apartamentuose įrengti poilsiautojams skirti kambariai, kuriuose dažnai apsilanko pats Ginučių malūno velnias.

Ginučių vandens malūną - 9-12a. archeologijos paminklą. Manoma, jog čia stovėjusi garsioji Linkmenų pilis, H. Vartbergės aprašyta dar 1373 m. Ant piliakalnio stovi paminklinis akmuo, bylojantis, kad prieš karą čia lankėsi prezidentas Antanas Smetona. 

Ladakalnį - 176 m aukščio virš jūros lygio kalną, stūksantį Šiliniškų gūbrio kalvų grandinėje. Manoma, kad ant šio kalno buvo aukojamos aukos baltų gyvybės deivei Ladai - didžiajai Motinai, viso pasaulio gimdytojai. Nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama: matosi net 6 ežerai. Ladakalnis paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.

Senovinės bitininkystės muziejų - tai viena iš įdomiausių ir gausiausiai lankomų Aukštaitijos nacionalinio parko vietų. Muziejus veikia nuo 1984 m. Muziejaus darbuotojai papasakos apie bitininkystės raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų.
    Tauragnuose būtinai aplankykite:
Taurapilio piliakalnį – stūksantį ant pietinio Tauragnų ežero kranto. Iš trijų pusių piliakalnį saugo vandenys, o iš ketvirtosios - specialūs gynybiniai įrengimai, o visai greta ir Taurapilio kaimelis.

Akmenį Moką – stūksantį prie Šeimaties kaimo, stebinantį savo dydžiu. Šalia jo yra mažesnis akmuo – Mokiukas. Legenda byloja, kad tai suakmenėjusi Mokų šeima. Iš tikrųjų šiuos akmenis į Lietuvą maždaug prieš 50 tūkst. metų iš Skandinavijos atitempė ledynas.
        Reškutėnuose verta aplankyti:
Nalšios visuomeninio muziejaus filialą. Čia per 20 metų mokytojas Izidorius Kazakevičius sukaupė daugiau kaip 1000 eksponatų, pasakojančių apie šio krašto istoriją. Čia galima susipažinti su įvairių laikų lietuviškais leidiniais, pamatyti muzikos instrumentus, senuosius namų apyvokos rakandus, archeologinius radinius, įvairių akmenų kolekciją ir netgi meteoritą.

Paukščių stebėjimo bokštelį. Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija - paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.

Lygumų kalną, kuris yra pietrytiniame nacionalinio parko pakraštyje, pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, stačiašlaitė, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė.

Aukštaitijos nacionaliniame parke tikrai neteks nuobodžiauti. Čia jums pasiūlys:

Ekskursijas

Norint per tris-keturias valandas pamatyti kuo daugiau, reikalingas transportas. Populiariausia yra trijų valandų pažintinė ekskursija autobusu po centrinę parko dalį. Jos metu aplankomos tokios parko įžymybės kaip Ladakalnis, Ginučių piliakalnis ir vandens malūnas bei Senovinės bitininkystės muziejus.

Siūlomos ir kitos ekskursijos: po senuosius etnografinius kaimus, po priešistorinius laikus menančią pietinę parko dalį, po Palūšės miestelį ir priešistorinę ekspoziciją.

Trokštantiems geriau pažinti gamtą, siūlomos gamtinės ekskursijos pėsčiomis Botaniniame take, Ažvinčių sengirės rezervate bei paukščių stebėjimo išvyka.

Ekskursiją galima užsisakyti Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų informacijos centre arba Turizmo centre "Palūšė". Gidas lietuvių kalba vienai valandai kainuoja 30 Lt, užsienio kalba - 45 Lt. Gidą ekskursijai būtina užsisakyti iš anksto!

    Žygius
Beveik visi maršrutai po parką prasideda Palūšėje. Vandens turizmas nuo seno yra pats populiariausias. Ši šaka turi gerai išvystytą infrastruktūrą. Neturite savo valties? Prašom, net trys valčių nuomos punktai pasiruošę ją jums išnuomoti.

Norite plaukti baidare? Tie patys valčių nuomos punktai Palūšėje ir Šakarvoje bei baidarių nuoma Kaltanėnuose jums mielai padės. Keliaudami vandeniu, galite užtrukti nuo vienos dienos iki visos savaitės - priklausomai nuo to, kokį maršrutą pasirinksite. Tą padaryti jums padės Lankytojų centro arba valčių nuomos punktų darbuotojai. Jei bijote leistis į žygį vieni, jus palydės žygio vadovas.
    Vis populiaresni tampa žygiai pėsčiomis. Pats populiariausias yra dviejų dienų maršrutas žymėta trasa nuo Palūšės iki pat Tauragnų. Keliaujantiems dviračiais ar automobiliais, siūlomi didysis ir mažasis parko žiedai. Šiuo metu projektuojamas dviračių-pėsčiųjų takas vingiuos pro visas parko įžymybes.
Žiemą parko teritorijoje beveik visada yra užtektinai sniego, todėl galima keliauti slidėmis. Kalvotas reljefas tarsi tam sutvertas.
Gamtos stebėjimą

Palūšėje esančiame 3,5 km ilgumo botaniniame take bei prie Kretuono ežero Pervieniškėse esančiame paukščių stebėjimo bokštelyje apsilankyti galima savarankiškai. O štai, panorusiems pasivaikščioti po Ažvinčių sengirę arba po Balčio rezervatą, teks kreiptis į parko direkcijos mokslo skyrių, nes ten įžengti galima tik lydint parko darbuotojui. Iš anksto perspėjame, kad paukščių perėjimo metu, t.y. nuo balandžio iki liepos mėnesio, lankytojai į rezervatus neįleidžiami.

Žūklę
Žvejyba vyksta kiaurus metus: tiek žiemą, tiek vasarą. Tereikia parko direkcijoje nusipirkti leidimą žvejybai, ir pirmyn. O sugaunamų žuvų įvairovė - nuo aukšlės iki ungurio.

Mėgėjiška žvejyba leidžiama neišnuomotuose ežeruose: Asalnykštyje, Asėke, Baluoše, Baluošykštyje, Dringyje, Dringykštyje, Linkmene, Lūšiuose, Tauragne, Utene, Utenykštyje, Šakarvuose, Žeimenyje, Almajuje, Ūkojuje, Sravinaityje, Alksne, Jaskutyje, Baltyje, Juodyne, bei upėse: Būkoje, Tauragnoje, Žiežulnoje, Ažvintėje, Almajoje, Jaurupėje, Laukupėje, Skregždoj, Sravėj, Švoginoj, Kiaunoj, Kretuonėlėj ir Šventelėj.

Licencinė žvejyba organizuojama Kretuono ežere ir Žeimenos upėje. Povandeninė žuvų medžioklė leidžiama Gavio ežere.
Žvejoti leidžiama su šiais įrankiais: meškerėmis, spiningais,skrituliais, velkėmis, vėlevėlėmis, bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti, povandeninės medžioklės šautuvais. Vienam žvejui galima naudoti 2 plūdines meškeres, 1 spiningą, 5 dugnines meškeres. Per dieną vienam žvejui megėjui leidžiama sugauti iki 5 kg.žuvies.
Megėjiškos žūklės leidimai metams kainuoja 11 Lt, o vienai dienai - tik 1 Lt. Juos galima įsigyti aplinkos apsaugos agentūrose ir Palūšėje įsikūrusiame nacionalinio parko Lankytojų centre.
Aukštaitijos nacionaliniame parke rasite ir vietų kempingui, poilsio namų, ir kaimo turizmo sodybų – kiekvienam pagal pomėgius. Tiems, kurie dar nepažino savo gimtojo krašto grožio, siūlome apsilankyti Aukštaitijos nacionaliniame parke ir įsitikinti kokia graži yra Lietuva.

Parengta pagal:www.anp.lt
Lina Daukšaitė
KaVeikti.lt