Keliaujant automobiliu, neretai kelionėje iškyla įvairių keblių situacijų, nesusipratimų. Prieš vykstant į svečią šalį, turistui pravartu žinoti ne tik maršrutus, kur važiuoti ir kur apsistoti, o ir pasidomėti apie šalyje galiojančius administarcinius pažeidimus bei kitas taikomas baudas. Jos gali būti pačios įvairiausios: už kelių eismo pažeidimus, už viršytą greitį, parkavimą neleistinose vietose, maudymąsį privačioje valdoje ir t.t. Dažnai susiduriame su nematytais objektais keliuose, ir nežinome, kaip teisingai elgtis- sustoti, ar važiuoti toliau.

 Štai Norvegijos pietrytinėje dalyje yra ilgiausias 12 km tunelis po Oslo įlanka, padedantis aplenkti judrias miesto gatves ir išvengti kamščių. Šio tunelio privalumai neabejotini visos pietrytinės Norvegijos pakrantės turizmo infrastruktūrai. Puikiai suprojektuotas visas kelių mazgas aplink uostamestį – sostinę, Oslą. Didžiulės investicijos turi vyriausybei grįžti. Tam įvesti mokesčiai net keturiuose vietose už miesto ir aplinkiniuose keliuose Oslo regione. Vienas postas pačiame mieste. Bet čia nėra jokių geležinių tvorų. Tik viena kamera ir maža būdelė, kurią galima paprastai apvažiuoti iš dešinės, nesuprantant ko vairuotojai būriuojasi prie langelio... Tačiau kamera fiksuoja mašinos numerius, reaguodama į skleidžaimus signalus, judėjimą. Reikia pačiam sustoti ir geranoriškai susimokėti, nes vienu at kitu atveju, iš „3 zuikių“ vieną būtinai nušauna. Tai reiškia, baudos atkeliauja ne visos, bet iš trijų nusižengimų, vienas būtinai pasieks mašinos savininką, kurio vardu registruotas automobilis. Be to mokestis už kelius tik 15 Kr tai yra 6 Lt . O bauda, jei tai pirmas kartas,- 450 Kr. Jei situacija pasikartoja, užsieniečiams gręsia net deportas iš šalies ar areštinė...

 Didesniuose miestuose, kelių aukštų prekybos centruose, stovėjimo aikštelės mokamos. Mokestis nuo 5 iki 10 Kr . Oslo, Drammen‘o, Kongsberg‘o, Skien‘o, Kristianstad‘o gyventojams mokesčiai ir kiti galiojantys suvaržymaitai - kasdienybė. Jie į darbą važiuoja dviračiais- nesvarbu kokio amžiaus asmuo. Greitis Norvegijos rytinio regiono keliuose kitoks nei Lietuvoje. Kaimeliuose ir gyvenvietėse- nuo 40 iki 50 km/h., autostradoje, greitkelyje- nuo 80 iki 90 km/h., o pas mus vasarą net iki 130 km/h. Po to skundžiamės karais, vykstančiais Lietuvos keliuose...

Vairuoti turi teisę piliečiai, sulaukę 18 metų ir turintys vairuotojo pažymėjimą. Iki 25 metų amžiaus ribos, asmenys, padarę kelių eismo nusižengimą pirmą kartą, gauna perspėjimą, o antrą kartą- baudžiami dviguba bauda. Jei pažeidėjas iki 21 metų, baudos išieškomos iš tėvų. Nuo 21 metų, asmuo skaitosi nepriklausantis nuo tėvų. Lietuvoje tokio tipo atsakomybė galioja nuo 18 metų.

Dviračiai privalo keliuose važinėti su atšvaitais, nes, važiuojant be jų, taikoma piniginė bauda net vaikam iki 14 metų. Kelyje vairuotojas turi duoti pirmumo teisę važiuoti dviratininkams ar motorolerių vairuotojams. Dviratininkai, važinėjantys judriaisiais keliais, privalo gauti dviratininko sertifikatą, leidžiantį jiems tai daryti. Kitu atveju, leidžiamas bet koks judėjimas tik dviratininkų takais. Važiuojant dviračiu, būtinas šalmas. Norvegai neskuba, todėl keliuose pakankamai saugu.

 Automobilių parkavimas pagrindinėse gatvėse uždraustas. Mašinų stovėjimo aikštelės žymimos geltoname fone atitinkama žalios spalvos simbolika, kuri žymi galimą stovėjimą tik toje vietoje. Geltonas ženklas reiškia, jog galima stovėti ne daugiau nei 1 valandą, žalias ženklas reiškia- ne daugiau nei 2 valandas, rudas ženklas sako- maksimalus stovėjimas yra 3 valandos.

Gidė Julija Šalaševičiūtė
Nuotr. iš interneto archyvo, www.sxc.hu
Kaveikti.lt informacija