Kuba – septinta pagal dydį pasaulio sala ir didžiausia iš Antilų salyno. Tai ilga ir siaura sala, skalaujama Karibų jūros ir Atlanto vandenyno, savo išvaizda primena didžiulį krokodilą, saugantį įėjimą į Meksikos įlanką. Į ilgį sala nutįsta 1500 km, landšaftas nevienodas – lygumos, miškai, kalnai, savanos, uolos, smėlėti paplūdimiai, koraliniai rifai. Būdingas Kubos peizažo elementas yra karališkoji palmė, pavaizduota ir respublikos herbe. 330 dienų per metus čia šviečia saulė, vyrauja subtropinis klimatas, ištisus metus temperatūra vienoda – 25–28 laipsniai šilumos. Kuboje nėra žmogui nuodingų ir pavojingų gyvūnų, įvairus povandeninis pasaulis – sutinkama daugiau nei 900 rūšių žuvų. Temperamentinga kaip salsos ritmas, elegantiška kaip orchidėjos žiedas Kuba visada sužavi atvykėlius gyventojų svetingumu.

   Kuboje viskas tikra. Čia šokama ir dainuojama ne dėlto, kad palinksmintų užsieniečius, o todėl, kad tai – gyvenimas. Šioje saloje buvo sukurti trys patys populiariausi pasaulyje Lotynų Amerikos šokiai – salsa, mambo ir čia-čia-čia. Vietiniai rengiasi ryškiais drabužiais todėl, kad jiems taip patinka. Kubietis visada liks žmogus-šventė, kad ir kas bevyktų aplink.   Iki XIX a. sala priklausė Ispanijos karūnai. XX amžiaus pradžioje Kuba tapo populiariu kurortu. Dažniausiai čia ilsėdavosi turtingi amerikiečiai. Tad Kubos sostinė ir šiuolaikiniai kurortai statėsi už jų pinigus. 1932 metais į Kubą pirmą kartą atvyko Ernestas Hemingvėjus ir nuo tada čia jis apsistodavo dažnai. Havanoje su jo vardu yra daugybė sietinų vietų. Geriausius kūrinius, tarp kurių romaną „Kam skambina varpai“ ir apysaką „Senis ir jūra“, rašytojas parašė Kuboje.

Havana – oficiali Kubos sostinė ir neoficiali Vest Indijos sostinė – salų archipelago, nusidriekusio tarp Šiaurės ir Pietų Amerikos. Sostinėje kolonijinį laikotarpį primena vaizdingiausia miesto dalis – Senoji Havana. Nors čia priskaičiuojama apie 900 istorinių statinių - rūmai, bažnyčios, viešbučiai, aikštės, bulvarai, prabangūs namai, tačiau dauguma senojo miesto pastatų – kuklūs, vargingi paprastų miestiečių būstai. Havanoje naujų pastatų nestato, gyventojų skaičius auga, seni namai palaipsniui griūva, bet dėl to niekas nesiskundžia ir nenusimena – juk jie turi romą, cigarus, saulę, jūrą ir seksą. Tad, aišku, gyvenimas ne toks ir beviltiškas.

Cigarų rūkymas, jų skanus dūmas patinka net ir nerūkantiems. Vieno cigaro surūkymas užtrunka ne mažiau ketvirčio valandos. Cigaras turi būti susuktas rankomis iš tabako lapų ir jokių kitų. Cigarų vyniotojo profesija reikalauja specialių žinių ir meistriškumo.

Geriausias cigarų tabakas auga Kuboje, čia geriausiai ir susukamas cigaras. Šiandien saloje išleidžiama 35 markių 80 rūšių cigarų. Garsiausios kubiečių markės -  „Monte Cristo“ nr.4 ir „Romeo ir Džuljeta“ (nestiprūs, stipraus aromato). Žinovai pirmenybę atiduoda stipriesiems cigarams, kaip „Partagas“. „Cohiba“ markės cigarai (jų yra 21 rūšis) gaminami pagal ypatingą technologiją iš rinktinio tabako ir parduodami išimtinai Kuboje. Tad kaip suvenyrą geriausia vežti juos.

Bendra informacija    
Sostinė : Havana 
Kalba : Ispanų 
Piniginis vienetas : Kubos pesas