Meksika pagal užimamą plotą ir gyventojų skaičių įeina į pirmąjį stambiausių pasaulio šalių dešimtuką. Šalies sostinė Meksikas – tikras nekarūnuotas visų miestų karalius; čia gyvena per 22 milijonus gyventojų. Actekų įkurtas apie 1325 metus Meksiko miestas taip pat yra seniausia Naujojo Pasaulio sostinė. Pasak legendos, dievai įsakė actekams įkurti sostinę toje vietoje, kur erelis tupėdamas ant kaktuso ryja gyvatę. Ir actekai rado tokią vietą! – Dabar joje plyti milžiniškas miestas. O erelis, nagais ir snapu sučiupęs gyvatę, tapo visos šalies simboliu. Meksiko širdis – Zocalo aikštė su didžiausia Lotynų Amerikoje katalikų katedra. O triukšmingiausia sostinės vieta – Garibaldžio aikštė. Temstant čia susirenka grupės muzikantų ir dainininkų, vadinamų mariači, be kurių negalima įsivaizduoti ne tik sostinės, bet ir visos šalies.
Meksika – nuostabi šalis, kur sutinkamos visos pagrindinės Žemės zonos: dykumos ir pusdykumės, subtropikai ir atogrąžų džiunglės su gyvūnijos ir augmenijos įvairove, lygumos ir pušimis bei kaktusais apaugę kalnai, veikiantys ugnikalniai. Gal tik tundros nėra.
Dygliuotieji milžinai kaktusai šalyje turi didelę paklausą. Iš sumedėjusio kamieno daromos lentelės, ant kurių paišomi primityvūs liaudiški piešiniai. Kai kurių kaktusų vaisiai primena kivio skonį, tad jie valgomi kaip desertas. Kitų kaktusų lapus kepa ir patiekia kaip garnyrą prie mėsos ar žuvies. Iš kaktusų meksikiečiai ir sriubą verda.
Pirmiausia šalis bus įdomi tiems, kurie dega smalsumu pažinti senąsias civilizacijas, pamatyti jų paminklus, išbarstytus po visą šalį, dažnai - aukštai kalnuose. Meksika – „Amerikos Egiptas”. Tikrieji Meksikos paminklai – actekų, majų, zapotekų–mistekų, toltekų piramidės, šventyklos bei kiti statiniai. Jų šalyje daug, bet ne visi lankomi – kai kurie dar po žemės sluoksniu arba apaugę atogrąžų augmenija.
Garsiausios ir seniausios yra Teotiuakano actekų piramidės – Saulės ir Mėnulio bei Kecalkoatlio šventykla ir Mirusiųjų kelias. Šią vietą actekai vadino „vieta, kur gimė dievai”.
Mitlos miestas priklausė zapotekų–mistekų kultūrai, klestėjusiai VII – VIII amžiuje. Iš indėnų kalbos Mitla – „amžino poilsio vieta”. Čia į paskutinę kelionę buvo palydimi liaudies valdytojai ir kulto tarnai.
Jukatano pusiasalis – majų civilizacijos lopšys. Palenkės, Čičen Icos archeologinės vietovės liudija, kad senųjų civilizacijų atstovai buvo puikūs statytojai, astronomai, matematikai, skulptoriai ir tapytojai. Majai vertėsi drėkinamąja žemdirbyste, turėjo savo kalendorių.
Čičen Ica – šventas majų miestas - buvo pastatytas IV a. Pagrindinė Čičen Icos piramidė, arba tvirtovė, kaip ją vadina meksikiečiai, įkūnija ritualiniams pastatams būdingus bruožus. 600 metų laikotarpyje majai sukūrė daugybę panašių paminklų. 987 metais šventas miestas Čičen Ica dėl neaiškios priežasties buvo apleistas žmonių. Tai viena iš istorijos mįslių.
Vienas seniausių Čičen Icos statinių buvo stačiakampio formos aikštelė, skirta žaidimams kamuoliu. Aikštelė buvo apjuosta 10 metrų aukščio akmenine siena, kurios ilgųjų sienų viduryje, keturių žmonių ūgių aukštyje, vienas priešais kitą buvo įtvirtinti du akmeniniai žiedai. Žiedai turėjo tą pačią paskirtį kaip ir krepšinio aikštelėje, tik jie įtvirtinti ne horizontaliai, o vertikaliai ir ne trumposiose, o ilgosiose aikštelės pusėse. Į akmeninius žiedus reikėjo įmesti iš kaučiuko nuliedintą 7cm skersmens kamuolį. Žaidimo taisyklės reikalavo kamuolį mušti bet kuria kūno dalimi, išskyrus rankas. Žaidimą stebėdavo vadas, žyniai ir aukštuomenė. Rungtynės pasižymėjo neprilygstamu azartu. Ne vien dėlto, kad buvo statomos didžiulės sumos. Esmė tai, kad pralaimėjusios komandos žaidėjus aukodavo dievams, o laimėtojai galėjo pretenduoti į bet kokias aukštuomenės, esančios tribūnose, brangenybes.
Meksika – viena svarbiausių pasaulyje sidabro gamintojų. Tasko - juvelyrų miestas, dar vadinamas pasaulio sidabro sostine. Čia kiekvienas senas namukas turi savo veidą, savitą langų formą, įrėmintą plytų mūro, savą balkono konfigūraciją, savą ketaus pinučių raštą. Tai – miestas-suvenyras. Tasko išgyveno ir pakilimų laikmetį, ir sąstingio dešimtmečius. Izoliacija nuo išorinio pasaulio pasitarnavo miestui – išgelbėjo jį nuo technikos progreso. Tik praėjusio šimtmečio dvidešimtųjų metų pabaigoje Tasko vėl buvo „atrastas".
Dauguma čiabuvių susiję su sidabro verslu. Vieni išgauna vertingąjį metalą, kiti iš jo sukuria juvelyrinius dirbinius. Sidabro parduotuvių Tasko – gyvas galas ir nė vienos tokiu pat pavadinimu. Teoriškai Tasko gyventojai save gali laikyti turtuoliais – kiekvienam jų vidutiniškai tenka 100 kg brangaus metalo.
Yra Meksikoje ir rojaus vietelė – Kankunas, šalies pietuose išsikišusiame Jukatano pusiasalyje. Smėlėti paplūdimiai, rami jūra, smaragdinis Karibų jūros vanduo, tropikų augmenija – geriausios sąlygos poilsiui. Viskas, atrodo, čia sukurta atvykstantiems išbalusiems šiauriečiams ir streso iškankintiems žmonėms.
Meksikos sinonimu tapo tortila ir tekila, gaminama iš agavos sulčių. Ypatingai populiari ir išgarsinta ta, kuri destiliuojama šalies pietuose. Senieji Meksikos gyventojai augino kukurūzus, iš jų miltų tešlos darė tortilas ir kepdavo keptuvėje ant plokščių akmenų. Taip gimė meksikietiška duona.
Bendra informacija
Sostinė : Meksikas
Kalba : Ispanų
Klimatas : Labai skirtingas – nuo dykumų iki tropinių miškų.
Piniginis vienetas : Pesas
