BAIMĖ - vienos dalies absurdo drama, kurioje susipina kasdienė buitis, santykiai su teatrališkomis išraiškos formomis.

Spektaklis - analizuojantis tipažus, charakterius, stereotipus, puikiai atpažįstamus ir Lietuvos visuomenės kontekste. Kaip sekasi šiems visiškai skirtingų nuomonių, pažiūrų, aistrų žmonėms susitikus vienoje erdvėje? Destrukcija, kylanti iš baimės - pagrindinė spektaklio tema, nematomai jungianti skirtingus žmones. Puolimas - geriausia gynyba. Baimė likti nesuprastam, baimė išsiskirti, baimė pralaimėti, baimė prarasti galią, įtaką, pokyčių baimė, kurstanti absurdą, didelį triukšmą, agresiją, priešiškumą, konkurenciją, nepasitikėjimą, nesusikalbėjimą, sintetinių santykių, saugių, daugumai priimtinų požiūrių formavimąsi.

Kodėl? Gyvename tuo ką matome, girdime, jaučiame - dažnai tampame medijų, socialinių tinklų, globaliai suformuotų stereotipų atspindžiais, o individualumas, savas požiūris, interpretacijos, asmeniniai išgyvenimai, patirtys tampa fantazija už “SVEIKO PROTO” ribų. Tačiau ar paprasta tas baimes atpažinti kasdienėje buityje? Namuose? Artimų žmonių, kolegų rate? Galbūt banketinėje salėje? Prie bendro stalo? Valgant “karštus”? Šokių aikštelėje? Panašu, kad ne. Tenka kapanotis padariniuose.