LIETUVOS NACIONALINIO DRAMOS TEATRO
MAŽOJOJE SALĖJE
2019 m. vasario mėn. 15 d. (penktadienį) 19.00 val.
BAGADELNIA
Aleksandr Špilevoj
Vienos dalies spektaklis
Pjesės autorius ir režisierius – Aleksandr Špilevoj
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Rūta Lendraitytė Utalla
Kompozitorius – Paulius Trijonis
Vaizdo projekcijų autorius – AndrejŠpilevoj, Aurelijus Čiupas
Šviesų dailininkas – Darius Malinauskas
Vaidina
Vincas – Sigitas Jakubauskas, Saulius Eduardas Pauliukonis
Rapolas – Vladas Baranauskas, Juozas Bindokas
Valerijus – Antanas Venckus, Juozas Žibūda
Ema – RimantaKrilavičiūtė, Nijolė Mirončikaitė
Agota – Nomeda Bėčiūtė, Vilija Paleckaitė
Trukmė – 1val. 50min
Spektaklis-žaidimas „Bagadelnia“ – tai aštuonios skirtingos, bet tarpusavyje labai susijusios istorijos iš vienų senelių globos namų. Aktoriai pasiūlys žiūrovams patiems išsirinkti, kokias istorijas jie norės pamatyti. „Bagadelnia“ pasakoja apie žmones, nugyvenusius skirtingus gyvenimus, turėjusius skirtingas patirtis ir likimus, bet galiausiai atsidūrusius viename bendrame taške.
Tai, kad vaidinamos pjesės herojai yra senelių globos namų gyventojai, visai nereiškia, kad žiūrovai spektaklio metu bus skandinami liūdesyje ir užuojautoje. Anaiptol. Spektaklio aktoriai atskleis jums smagius, beveik pasakiškus žilų herojų, senųjų romantikų, buvusių sovietinių laikų hipių nuotykius, patyrimus ir atradimus. Juk senatvėje, kai viskas atrodo mažiau spalvinga, kai kuriuos dalykus tenka tiesiog susifantazuoti. Spektaklyje susidurs ir pasaulėžiūros, ir religijos, ir priešingi politiniai požiūriai, bet dažniausiai – tai bus žmogaus susidūrimas su pačiu savimi, su šalia esančiu ir su savo prisiminimais.
Kaip sako patys senelių globos namų gyventojai, bagadelnia – tai jau dangaus prieangis. O štai ką apie šį prieangį sako spektaklyje pasirodysiantis Jimas Morrisonas iš grupės "The Doors": "The doors of perception are cleansed here and everything appears to man as it is, infinite" (pagalba nesuprantatiems angliškai). Spektaklio kūrėjai kviečia žiūrovus kartu praverti duris į tą prieangį, nes galbūt jame pavyks įžvelgti tai, kas bus toliau ir tai, kas jau liko prieš jį? O kas, jei tie penki spektaklyje pasirodantys senukai, per savo ilgus gyvenimus ir ribinius išgyvenimus tikrai jau pravėrė tas duris ir pažino kai ką, kuo galėtų pasidalinti ir su mumis? O jeigu?
