Inscenizacijos autorius ir režisierius — Vytautas RUMŠAS

Dailininkė — Virginija IDZELYTĖ

Muziką pritaikė — Antanas KUČINSKAS

Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

Vaidina:

Johanas, psichotechnikos instituto profesorius — Evaldas JARAS

Johanas, psichotechnikos instituto profesorius — Povilas BUDRYS

Marianė, Johano žmona, skyrybų advokatė — Adrija ČEPAITĖ

Peteris, šeimos draugas — Saulius BALANDIS

Peteris, šeimos draugas — Salvijus TREPULIS

Katarina, Peterio žmona — Toma VAŠKEVIČIŪTĖ

Ema, Johano kolegė, Marianės bendraklasė, korespondentė — Jurga KALVAITYTĖ

Jakobi, pacientė — Vesta GRABŠTAITĖ

Marianės motina — Dalia STORYK

Autoriaus tekstą skaito — Juozas BUDRAITIS

Ingmaras Bergmanas: „Tik jausdami vienas kitą, mes jaučiamės gyvi, net jei sukeliam vienas kitam skausmą.“

„Smagu, kad viskas dar pusiau su velniu baigėsi. Man prireikė trijų mėnesių, kad parašyčiau šį opusą ir dar gerokos gyvenimo atkarpos, kol visą tai patyriau. Rašydamas apie tuodu žmones, gvildendamas jų bėdą, aš savotiškai prisirišau prie jų. Jie gana prieštaringi, kartais bauginančiai vaikiški, o kartais pakankamai subrendę. Jie čia prišnekėjo ir nesąmonių, tačiau pasakė ir šį tą išmintingą. Jie nugandę, patenkinti, egoistai, kvaili, mieli, protingi, besiaukojantys, atsidavę, pikti, švelnūs, sentimentalūs, nepakenčiami ir verti meilės. Visa tai kartu. Taigi pažiūrėkime, kaip ten viskas dėjosi.“

„Jaunystėje mane mirtis gąsdino. Dabar aš suprantu, gyvenimas – tai tik šviesa, kuri vieną kartą užges ir dėl to nereikia kelti triukšmo.“

Fario sala, 1972 m. gegužės 28 d.