Zenonas visados buvo čia su mumis. Zenonas matė, kaip gimė, žlugo ir vėl pakilo Teatras. Zenonas regėjo Teatro dieną visuotinai linksmiausiai švenčiamą, regėjo ją ir liūdnai prasliūkinančią nepastebėtą tarp kitų, eilinių kalendoriaus dienų. Zenonas regėjo viską. Zenonas sergėjo ir godojo, ir atrodė, jog taip bus visada, nes, kokie bebūtų laikai, kasmet per Teatro dieną jis pompastiškai apdovanodavo radusius stiprybės iš tų laikų pasijuokti, ir atleisdavo tiems, kurie paliko surūgusiais veidais. Vardan pačios Teatro dvasios, vardan mūsų visų.
Bet šiandien viskas kitaip. Net ir Zenonas neišlaikė Likimo svambalo smūgių.
Duris užvėrė teatrai, filharmonijos, koncertų salės, išėjo didieji, nepastebimai susmulkėjo mažieji, netektis vijo netektį... Kultūra užsidarė generaliniam remontui. Jos vietoje Zenono širdyje liko žiojėti Skylė.
Bala nematė, sakysite Jūs. Bet kai statybinėmis dulkėmis užsikloti nusprendė net ir paskutinis bastionas, Zenono dvasinė pastogė – Keistuolių teatras, Zenono širdis nebeatlaikė.
Šiandien, aidint paskutiniam svambalo dūžiui, Zenonas taria „sudie” ir išeina į Skylę.
Vienok, kaip ir dera Išeinančiam, Zenonas paliko mums savo Valią, kurioje jis bevelija, kad šią ypatingą Teatro dieną švęstume taip, kaip švęsdavome senais gerais laikais teatre, „konservoje” ir „akadėje” – linksmai, audringai ir šmaikščiai, su šypsena veide ir ašara akyje. Švęstume, lyg paskutinį kartą.
Tad kviečiame visus Teatrui prijaučiančius ir jį užjaučiančius į nuotaikingai keistas Zenono išlydėtuves – apdovanojimus: pompastišką Teatro dienos minėjimą ZENONAS 2019.
Čia bus galima kuo linksmiausiai išlydėti Zenoną, paminėti tai, kas buvo, ko nebuvo ir ko jau nebebus, pasidyvyti nauju neregėtu, pasibovyti senu geru suremontuotu, paragauti dvasios peno ir pamaitinti savo vidinį vaiką - pagaliau iš širdies pašvęsti taip, kaip kitados per Teatro dieną.
Renginio trukmė 2 val. 30 min. (su pertrauka)
N-12
