„Herojaus akimis matomas pasaulis dar ryškesnis ir baisesnis, nei gali pasirodyti realybėje, todėl jame labiau suspindi ir vidinė šiluma bei įkvepiantis žmogiškumas. Šalia vaizduojamo žiaurumo, ryškių spalvų ir lengvo humoro, filme kuriamas įtaigus pasaulio paveikslas, kuris primins „Lūšnynų milionierių” ir „Floridos projektą“ (A. Račaitytė).

Teisėjas klausia 12-mečio Zaino: „Kuo kaltini savo tėvus?“- „Tuo, kad suteikė man gyvybę“, – atsako šis. Vėliau siužetas atkurs visus įvykius, atvedusius prie šios situacijos. Mažasis Zainas, nelyginant Kristus, Kafernaume prieš 2000 metų daręs stebuklus, pasižymi gražiausių pasakų herojams būdinga drąsa ir stiprybe. Filme susipina mitas ir realybė, o režisierės atrastų neprofesionalių aktorių magnetizmas priverčia nelikti abejingiems istorijai, kuri, kaip teigia režisierė, tėra tūkstančių tikrų liudijimų kompiliacija. (N-13)