Šiandien

Rugsėjo 23d.V. Ganelinas „Velnio nuotaka“

Aprašymas

Kovo 19 dienos miuziklas "Velnio nuotaka" perkeliamas į rugsėjo 23d.

Bilietai galios tie patys.

Jei spektaklio data nėra tinkama ,visa informacija dėl bilietų grąžinimų bus pateikta, LR vyriausybei paskelbus karantino pabaigą.

Riboto matotmumo vietos Žvejų kultūros rūmuose, parterio pirmose dvejose eilėse.

2 veiksmų miuziklas

DIRIGENTAS - Martynas Staškus

REŽISIERIUS - Kęstutis Jakštas

DAILININKĖ - Kotryna Daujotaitė

ŠVIESOS DAILININKAS - Audrius Jankauskas

VIZUALIZACIJOS AUTORĖ - Viktorija Streiča

CHOREOGRAFAS - Agris Danilievičs

CHORMEISTERIS - Vldaminiras Konstantinovas

KOMPOZITORIUS - Viačeslavas Ganelinas

LIBRETO AUTORIUS Sigitas Geda

ATLIKĖJAI

BALTARAGIS - Šarūnas Juškevičius

PINČIUKAS - Tadas Jakas

MARCELĖ - Rasa Ulteravičiūtė

JURGA - Beata Ignatavičiūtė

GIRDVAINIS - Mindaugas Rojus

URŠULĖ - Aurelija Dovydaitienė

RAUPYS - Arūnas Ramelis

ANUPRAS - Artūras Kozlovskis

JURGUTIS - Modestas Narmontas

Viačeslavo Ganelino „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuviškas miuziklas. Jo siužeto pagrindu tapo Kazio Borutos apysaka „Baltaragio malūnas“ – viena žymiausių meilės istorijų dvidešimto amžiaus lietuvių literatūroje. Ši apysaka įkvėpė ir 1974 m. ekranus pasiekusio pirmojo lietuviško muzikinio kino filmo „Velnio nuotaka“ kūrėjus. Kompozitoriaus ir muzikanto V. Ganelino šiam filmui sukurta muzika scenoje skamba ir šiandien, neprarasdama su ja užaugusių klausytojų dėmesio ir užkariaudama jaunosios kartos simpatijas.

2012 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre sukurto „Velnio nuotakos“ pastatymo režisierius Kęstutis Jakštas yra pasakojęs, kad šis pastatymas atskleidžia lietuvių liaudies kodą – „tai, kaip mes mokame linksmintis, pasijuokti iš savęs ir iš kitų, ironizuoti, aistringai mylėti ir nekęsti, kovoti už savo laimę ir tada, kai mūšis pralaimėtas, žodžiu – pilnakraujiškai gyventi ir tikėti“.

Amžina gėrio ir blogio kova, tragikomiškos miuziklo herojų laimės paieškos, įpintos į melodingą ir jausmingą V. Ganelino muzikinę kompoziciją, jaudina ir kviečia dar ir dar kartą panirti į mitologizuotą „Velnio nuotakos“ miražą.

Siužetas

Kartą Rojuje, Aukščiausiajam prisnūdus nuo saldžių choralų, angelai ima maištauti. Atsipeikėjęs jis rūsčiais žaibais išsvaido nepaklusniuosius. Vienas jų – Pinčiukas – išmestas iš Rojaus atsiduria senyvo malūnininko Baltaragio kūdroje. Žmogus ir nelabasis sudaro sandėrį: malūno sparnai suksis net be vėjo, į namus ateis Baltaragio geista Marcelė, bet tai, ko Baltaragis dar neturi, priklausys Pinčiukui. Marcelė gimdydama miršta, o jos duktė Jurga išauga gražuole, pamilsta… Tačiau ne Pinčiuką, o šaunų berną Girdvainį.

Netrukus Jurgai tenka pripažinti, kad Girdvainiui labiau rūpi ne ji, o išpuoselėti jo žirgai. Šiuos pavagia Pinčiuko pasamdytas arkliavagis Raupys. Palikęs Jurgą ir viską pasaulyje pamiršęs, Girdvainis išbėga ieškoti savo mylimų žirgų, kurių neradęs – išprotėja. Sielvartaujanti Jurga suserga. Vieną vakarą pamačiusi nusiminusį Girdvainio atvaizdą lange, ji išbėga į lauką ir, sekdama paskui jo tolstantį šešėlį, nuskęsta ežere.

Skaityti daugiau

Paieška

Draugaukime KaVeikti.lt Facebook