Renginys įvykoSpektaklis „Raudonosios armijos karininko užrašai“

Aprašymas

"...Ach, naktis buvo juoda kaip fašisto sąžinė, kaip lenkiškų pono ketinimai, kaip anglų ministro politika. Visiškai užklupome priešą. Ėjau priekyje su užtaisytu ginklu, o už manęs kariai. Pasienyje mes nieko nesutikome. Atėjome prie lenkiškos sargybos, apsupome ją pavyzdingai ir įėjome į vidų. Beveik visi miegojo. Nutarėmė paimti ginklus nuo stovų ir išjungti telefoną. Žiūriu į jų vadą: kudas, visiškai kudas ponutis. Gal net iš darbuotojų išsikapstė, savo brolius ir sesėris išduodamas?

Ech... Dunia... Dunia... kad tu matytum, kaip išdidžiai ir drąsiai žengiau visos Raudonosios Armijos priekyje, kaip proletariato gynėjas ir jo išvaduotojas. Bet tu to nežinai. Tam, kad galėtum ramiai, linksmai ir gerovėje gyventi bei dirbti, aš turėjau žengti tiesiai į kruvinus buržuazinio žvėries nasrus. Bet aš tokiu poelgiu labai didžiuojuosi. Suprantu, kad mano engiamiems broliams ir seserims atnešiau nežinomos laisvės šviesą ir mūsų didžiąją, vienintelę pasaulyje, tikrąją, sovietų kultūrą. Tegul įsitikina, kad be ponų ir kapitalistų bus laisvi ir laimingi žmonės, tegul alsuoja laisve! Tegul pamato mūsų pasiekimus! Leiskime jiems suprasti, kad tik Rusija, didžioji engiamų tautų motina, pajėgi išvaduoti žmoniją nuo bado, vergijos ir išnaudojimo, taip!".

Ši satyra – tai lenkiškos realybės Lenkijos rytuose aprašymas, žvelgiant ,,išvaduotojų“ akimis. Sergiuš Piasecki sąmojingai pavaizdavo priešpriešą tarp dviejų skirtingų pasaulėžiūrų.

Pirmas jo leidinys susilaukė išskirtinio dėmesio išeivijoje. Skaitytojų atsiliepimai surinkti iš užsienio šalių bibliotekų ir skaityklų prisidėjo prie labai palankaus šios knygos stiliaus ir kalbos įvertinimo, kaip geriausio po ,,Didžiosios Lokės Meilužio“ kūrinio. Spektaklyje, kaip ir knygoje, parodytas yra Raudonarmiečių mąstysenos ir elgesio būdas, kuris preciziškai atkartojo ,,modelius“, išlikusius Lenkijos Respublikos, rytų gyventojų atsiminimuose, kada jie karo metu akis į akį susidūrė su šiais kareiviais. Spektaklyje taip pat atsispindi Vilnijos tragedija – tiek žmogiškoji, tiek kultūrinė. Tas raudonas ,,didvyris“, keičiantis okupacijoms, keitė ir savo spalvą, priklausomai nuo palankesnės situacijos. Tokia pozicija žymiai palengvino herojaus mechanizuotą mąstymo sistemą ir sušvelnintų jausmų trūkumą.

Skaityti daugiau

Paieška

Draugaukime KaVeikti.lt Facebook