Kovo 28 dienos spektaklis "Kelionė į Tilžę" perkeliamas į rugsėjo 5 d.
Blietai galioja tie patys.
Jei spektaklio data nėra tinkama ,visa informacija dėl bilietų grąžinimų bus pateikta, LR vyriausybei paskelbus karantino pabaigą.
Riboto matotmumo vietos Žvejų kultūros rūmuose, parterio pirmose dvejose eilėse.
„Kelionė į Tilžę“
KOMPOZITORIUS - Eduardas Balsys
REŽISIERIUS - Gytis PADEGIMAS
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ - Rūta Bunikytė
DIRIGENTAS - Egidijus Miknius
DIRIGENTAS STATYTOJAS - Tomas AMBROZAITIS
DIRIGENTO ASISTENTAS - Egidijus Miknius
SCENOGRAFĖ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ - Birutė UKRINAITĖ
VIDEO PROJEKCIJŲ DAILININKAS - Linartas Urniežis
ŠVIESŲ DAILININKAS - Andrius Stasiulis
GRIMO DAILININKĖ - Aira Braždienė
GARSO IR VAIZDO REŽISIERIUS - Jonas Raudonius
SPEKTAKLIO VADOVĖ - Milginta Pakubinskaitė
CHOREOGRAFĖ - Edita Stundytė
ATLIKĖJAI:
INDRĖ - Rita Petrauskaitė
ANSAS - Rapolas Baranauskas
BUŠĖ - Gabrielė Kuzmickaitė
ANĖ - Aurelija Dovydaitienė
JAKŠTAITIS - Valdas Kazlauskas
DAINININKĖ - Dalia Kužmarskytė
DAMA - Dina Mataitienė
PONAS - Vytautas Bytautas
VEŽĖJAS - Arūnas Ramelis
ENDRIKIS - Steponas Mockus
ELZIKĖ - Vytautė Rimkutė
Pirmoji ir lig šiol vienintelė Eduardo Balsio operos „Kelionė į Tilžę“ premjera 1980 m. įvyko Vilniuje, Operos ir baleto teatre. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre naujam gyvenimui šis scenos veikalas 2019 m. lapkritį prikeliamas iš beveik keturis dešimtmečius trukusio „miego“. Pastatymas užbaigs XX a. lietuvių muzikos klasiko E. Balsio (1919-1984) jubiliejinių renginių ciklą, tad „Kelionės į Tilžę“ premjera prisidės prie platesnio iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus kūrybos garsinimo.
Opera „Kelionė į Tilžę“ buvo sukurta pagal iškilaus vokiečių rašytojo ir dramaturgo Hermano Zudermano (1857-1928), gimusio Macikų kaime netoli Šilutės, to paties pavadinimo apysaką. Siužetas gvildena tragišką meilės trikampį. Žvejų kaimelyje gyveno graži ir darbšti šeimyna: tėtis Ansas, mama Indrė ir trys jų vaikučiai. Jie sukosi savo įprastiniuose darbuose, kol nepasirodė samdinė Bušė – ramios ir tylios Indrės priešingybė. Bušė ne tik apsuko Ansą aplink pirštą, bet ir įkalbėjo jį nuskandinti Indrę jiems Nemunu keliaujant į Tilžę. Žiaurusis Bušės planas nepavyko, nes kelionėje Ansui tarsi atsivėrė akys: jis supranta, kad pati nuostabiausia ir žaviausia moteris yra jo žmona…
Opera „Kelionė į Tilžę“ pasakoja ne apie įveiktus atstumus, o apie asmenybės vidinę kelionę, žmogiškuosius atradimus ir paklydimus. Tai – dvasinės kelionės simbolis ir kartu viena įstabiausių kelionių tiek mūsų krašto literatūros, tiek ir operos istorijoje.