Šiandien

Renginys įvykoPREMJERA: MOTINA / Klaipėdos jaunimo teatras / KJT

  • Klaipėda2020-05-02
  • Kaunas2020-05-22
  • Alytus2020-10-09

Aprašymas

Atšaukti kovo 27 dienos spektakliai. Pageidaujantys bilietus galite grąžinti iki balandžio 12 dienos kasose, kuriose juos pirkote.

Gegužės 19 d. spektaklis perkeltas į gegužės 22 d. Anksčiau pirkti bilietai galios. Pageidaujantys bilietus galite grąžinti iki birželio 2 dienos kasose, kuriose juos pirkote.

(pagal Maxim Gorkij pjesę „Vasa Železnova“)

Prieš daugiau nei šimtą metų Maksimas Gorkis tikėjo į amžiną tobulo žmogaus gyvenimą ir 1899 m. laiške rašė:

„Nežinau nieko, kas būtų geresnis, sudėtingesnis, įdomesnis už žmogų. Jis – viskas. Jis sukūrė netgi Dievą. Aš įsitikinęs, kad žmogus gali neribotai tobulintis, ir visa jo veikla kartu su juo tobulės iš amžiaus į amžių. Tikiu gyvenimo amžinumu, o gyvenimą suprantu kaip dvasios tobulumo siekimą.“

Po dešimtmečio jis parašė savo pjesę „Vasa Železnova“, kurioje nesutinkame nė vieno tobulo herojaus, tačiau randame labai ryškų Železnovų šeimos portretą – antitobulumo paveikslą.

Pjesėje „Vasa Železnova“ pasakojama pažįstama šeimos drama: mirštant tėvui namuose renkasi šeimos nariai, laukiantys savo palikimo dalies. Pagrindinė istorijos figūra – motina Vasa, baudžianti, glostanti, ginanti, aukojanti, atgailaujanti ir valdanti namus, verslą bei savo artimųjų likimus. Palikimo dalybos šioje situacijoje tampa tik pretekstu konfliktui, nes šeimos vertybės jau žlugusios: motina niekina savo vaikus, sūnūs nekenčia motinos, dukra seniai paliko nesvetingus namus, marti paleistuvauja, o dėdė ketina susigrobti pusę šeimos turto. Taigi, ar „šeima“ šiuose namuose netapo tik instituciją nusakančiu žodžiu, neleidžiančiu laisvai kvėpuoti nei tėvams, nei vaikams, nei pro durų plyšį svetimų pokalbių besiklausantiems tarnams.

Režisierius Darius Rabašauskas: „Man atrodo, kad šis spektaklis turėtų kalbėti apie kodą, kurį mes perduodam vienas kitam: tėvai – vaikams, šie – savo vaikams ir taip toliau. Tai atrodo paprasta ir netgi banalu, bet tokia tiesa – esame tik informacijos laidininkai, ir palikdami vaikams pinigus ar namus, norim to ar nenorim, per kasdienius besikartojančius veiksmus mes paliksim jiems ir visą informaciją apie save ir pasaulį. Mes tiesiog įrašysim tą informaciją į juos.

Šia prasme Gorkio nemirtingo žmogaus utopija pildosi - perduodama iš kartos į kartą informacija nemiršta, kol galų gale tas nemirtingumas tampa nepakeliamas – kodo neįmanoma perrašyti nei ištrinti, jis įrašomas iškart ir yra amžinas.

Labai įdomus Gorkio kūrybos paradoksas yra jo kalbėjimas apie žmogaus didybę ir rašymas apie tokius kaip „Vasoj“. Man atrodo, jis tikėjo, kad žmogus gali labai daug, tačiau tuo pačiu matė ir žmogaus baisumą, jo žemiausius instinktus, tamsiausius norus. Autorius tikrai žinojo, kad žmogus turi didžiulės jėgos – čia ir yra klausimas, kur ir kaip ta jėga bus panaudota.“

Premjera 2019 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos kultūros fabrike.

Režisierius – Darius Rabašauskas

Scenografė – Renata Valčik

Kompozitorė – Nijolė Sinkevičiūtė

Šviesų dailininkas – Julius Kuršis

Vaidina – Viktorija Kuodytė, Rimantas Pelakauskas, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Želvys, Vaiva Kvedaravičiūtė, Justina Burakaitė, Karolina Kuzborska ir kt.

Skaityti daugiau

Paieška

Draugaukime KaVeikti.lt Facebook