Toks kasdienis įrankis kaip plastikinis šaukštas gali atrodyti tikras nereikšmingumo įsikūnijimas. Tačiau mažai kas susimąsto, kiek žmonių ir mašinų turi dirbti išvien, kad jo vienkartinis panaudojimas taptų įmanomas.
Režisierė Laila Pakalniņa nukreipia žvilgsnį į šią disproporciją ir, naudodama vien tik kino kalbą, demaskuoja šiuolaikinės vartotojų civilizacijos vidinį absurdą. (N-7)