Balandžio 18d.BalsoDumplės.RU

Aprašymas

Mažojoje salėje

GIEDRIUS PRUNSKUS (baritonas)

LAIMONAS SALIJUS (akordeonas)

Programoje:

Vasilij Solovjev-Sedoj – „Pamaskvio vakarai“, ž. Michailo Matusovskio

Anton Rubinštein – „Naktis“, ž. Aleksandro Puškino

Modest Musorgskij – „Vaikų kambarys“, ž. Modesto Musorgskio

1. „Su aukle“

2. „Kampe“

3. „Vabalas“

4. „Su lėle“

5. „Prieš miegą“

6. „Katinas Matrosas“

7. „Joju ant lazdelės“

Georgij Sviridov – „Dainos iš Šekspyro“

1. „Žmonių nedėkingumas“

2. „Kareiviškas tostas“

3. „Jago dainelė“

4. „Žiema“

5. „Juokdario daina“

6. „Duobkasio daina“

Aleksandr Skriabin – „Romansas“, ž. Aleksandro Skriabino

Leonid Desyatnikov – „Poeto meilė ir gyvenimas“, ž. Daniilo Harmso ir Nikolajaus Oleinikovo

1. „Kreipimasis, leidžiantis kirptis“

2. „Senė“

3. „Musė“

4. „Linksmybių ir purvo pastovumas“

5. „Vabalas (rapsodija)“

6. „Pasakalija“

7. „O aš...“

Dmitrij Šostakovič – „Satyros“, ž. Sašos Čiorno

1. „Kritikui“

2. „Pavasario pabudimas“

3. „Palikuonys“

4. „Nesusipratimas“

5. „Kreicerio sonata“

Aleksandra Pakhmutova – „Švelnumas“, ž. Sergejaus Grebennikovo ir Nikolajaus Dobronravovo

Akordeonas – dažnam pažįstamas instrumentas, išsiskiriantis tiek išvaizda, tiek ypatingu tembru, sukeliančiu įvairiausias asociacijas ar emocijas. Savo gyvavimo istorijoje patyręs tiek atkaklaus neigimo, tiek aukščiausių populiarumo viršūnių, šis instrumentas pasižymi maloniu, vibruojančiu garsu, primenančiu vargonų ar simfoninio orkestro skambesį. Ne veltui sakoma, kad patyręs muzikantas, sumaniai parinkdamas registrus, gali imituoti daugelio instrumentų tembrus. Akordeonas populiarus ne tik Lotynų Amerikos ar Vakarų Europos šalyse. Į Rusiją įžengęs įsibėgėjant XX amžiui šis instrumentas greitai atrado nišą šalies muzikinėje kultūroje. Kelio pradžioje jis įsitvirtino estrados ir džiazo žanruose, o vėliau išplito po visas sritis: nuo tautinių ansamblių iki akademinės muzikavimo manieros. Prisimenate posakį: „Protu Rusijos nesuvoksi...“? Šis posakis tinka ir kalbant apie akordeono kelią Rusijoje. Būtent čia išsivystė ir buvo ištobulintos trys instrumento atmainos: klavišinis ir mygtukinis akordeonai bei bajanas. O ar galima protu suvokti rusų kompozitorių akademinę muziką, kurtą balsui ir fortepijonui, bet atliekamą balsu ir akordeonu? Ko gero, čia svarbesnį vaidmenį vaidina emocijos ir garsų spalvos, padedančios tas emocijas atskleisti.

Vadovaudamiesi tokia idėja du naujo ir neįprasto nepaliaujantys ieškoti muzikantai tęsia prieš metus pradėtą koncertų seriją, šį kartą pristatydami publikai rusų kompozitorių muziką. Akordeonininko LAIMONO SALIJAUS ir dainininko GIEDRIAUS PRUNSKAUS parengta programa pateiks plačią šios šalies kūrėjų muzikos retrospektyvą. Akordeono ir balso duetu prabils savo laikmečio tradicijas laužęs Modestas Musorgskis, vienas šmaikščiausių rusų muzikos grandų Dmitrijus Šostakovičius, aštrių temų nevengiantis nūdienos kūrėjas Leonidas Desyatnikovas, tautinės muzikos elementus su akademine išraiškos maniera sumaniai derinęs Georgijus Sviridovas ir kiti nuostabią muziką kūrę kompozitoriai.

Atlikėjai tvirtai tiki, kad balso ir akordeono duetas gali suteikti akademinei muzikai įvairiausių, naujų spalvų, leidžiančių pažvelgti į tradicinę kūrybą iš įvairių aspektų. Todėl, atlikdamas rusišką muziką savo gimtojoje šalyje, kūrybinis duetas nesibaimina, kad paklius į tokią situaciją, kurion buvo patekęs žymusis violončelininkas Mstislavas Rostropovičius ir pianistas bei kompozitorius Janas Frenkelis. Juk Lietuva – ne Rusijos stepės... (Dar tik įsibėgėjant M. Rostropovičiaus karjerai jis kartu su J. Frenkeliu buvo išsiųstas koncertuoti plėšiniuose dirbantiems savanoriams. Atvykę atlikėjai rado tik palapinių miestelį, kuriame, žinoma, nebuvo pianino. Laimei, pianistas stovykloje atrado akordeoną, kuriuo pasisiūlė akompanuoti violončelininkui. Koncerto metu iš paskutinės eilės pakilo aukštaūgis, stambus darbininkas ir grėsmingai pradėjo artėti prie scenos. Būsimasis garsusis violončelininkas sušnabždėjo kolegai: „Janai, grojam greičiau, man jo veidas nepatinka...“. Bet užbaigti kūrinio atlikėjai nespėjo. Ant scenos užlipęs galiūnas plačiu delnu uždengė violončelės stygas ir griausmingu bosu tarė: „Brolyti, tu čia nesvirpk. Leisk bajano paklausyt...“)

Skaityti daugiau

Paieška

Draugaukime KaVeikti.lt Facebook