Renginys įvykoIŠEITIES TAŠKAS: PREMJERA! 9.18 |Alytaus miesto teatras

Aprašymas

Monospektaklis/Electro siurrealistinė pasaka N-16

Sukurtas pagal tikras paauglių istorijas

 

“Mane daug kas vadina Žveju. Nors neturiu meškerės ir nemėgstu žuvies. Bijau vandens. Juo mėgaujuosi tik iš tolo. Man jis be galo gražus, kvepia, turi nuostabų balsą, bet jo giluma mane gąsdina.

Labai daug ko bijau. Ypač žmonių. Todėl su jais labai daug bendrauju.

Nebendraučiau, bet jie patys pas mane ateina. Kartais nuo jų pabėgu. Bet greitai pasiilgstu. Pasiilgstu to, ko bijau…

Turiu ydą: man labai patinka šypsotis. Nors nemoku. Gražiai.

Turiu dar vieną ydą: dievinu apsikabinimus. Tą tai moku. Ir tą galiu daryti bet kur ir bet kada. Žmones tai gąsdina. O man - kelia šypseną, nors šypsotis dar neišmokau. Gražiai.

Yra manančių, kad esu bitininkas. Mano rūbas jiems kažkodėl primena bičių piemenį.

Taip. Aš esu Piemuo. Žvejys. Bitininkas. Mano medus – žmonių istorijos, išpažintys, atleidimai ir susitaikymai. Mano avilys – širdis. Pasirodo, į ją ne taip jau ir sunku įskristi.

Daug kas suglumsta, nežino, kokia mano lytis. Aš ir pats nežinau. Man užtenka to, kad esu žmogus.

Kosmonautas, sako žmonės... Nors kosmose nesu buvęs ir, tiesą sakant, nenorėčiau. Bijau ne tik gylio, bet ir aukščio. Man ten būtų per aukštai.

Bijau mirties. Ne dėl to, kad nebebūsiu čia, o dėl to, kad TEN man tikrai per aukštai. Todėl kiekvieną dieną bandau užlipti vis aukščiau, kad TEN nebūtų taip baisu.“

 

Pasaulį pasiekė žinia: prieš tris dešimtmečius gimė Žvejys, kuris keliaudamas iš namų į namus, iš miesto - į miestelius, iš kaimelių - į kaimelius, iš vieno žemyno - į kitą, renka paauglių istorijas ir jas perpasakodamas kitiems, įgyvendina savo pagrindinę misiją: išklausyti ir perduoti žinią jį sutikusiems, pas jį ir Medelį atkeliavusiems:

„Niekas neturi teisės mūsų skriausti. Niekas neturi teisės mūsų įtikinėti, kad mes privalome su viskuo susitaikyti ir tylėti. Kartais net skaudžiausius dalykus reikia įžodinti, nors ne retai žodžių pristinga“

 

Daugelis Žvejo išgirstų istorijų ne vienam praeiviui nuskambėdavo, kaip pasaka, kaip dirbtinė gėlė, kuri nieko bendra neturi su realybe ir tikrumu. Tik Žvejas ir istorijų herojai žino: kartais tai, kas nuskamba, kaip didžiausia pasaka, yra stipriausia realybė, kuri ne tik greta mūsų, ji – įsišaknijusi mumyse.

„Ar esame pasiruošę išklausyti vienas kitą? Ar esame pasiruošę pagelbėti ir užstoti skriaudžiamą? Ar esame pasiruošę ne tik atvirai kalbėti apie tai, kas patirta, o apsaugoti vaikus nuo to, kad tų padarinių sąrašas bent nedidėtų?“

 

Prievarta, psichologinis ir fizinis smurtas artimoje aplinkoje, manipuliacija ir patyčios – temos, kuriomis Žvejys prakalba sava kalba. Jautria, šviesia, bet tuo pat atvira ir aštria, nieko neslepiant, neužglaistant. Tiesa, paauglių istorijas Žvejys perpasakoja savaip. Taip, kaip geba jo širdis: pasakomis. Niekur negirdėtomis ir tikromis.

„Niekam šios istorijos nepasakojau ir kai kas nors paklausdavo: ką reiškia mano kūnas, nusėtas tatuiruotėmis, tylėdavau. Tik aš, Brolis, Mama ir Tėtis žinojo, kad tai paskutiniojo dienoraščio įrašo kopija, kaip anspaudas, liudijimas lemiamos nakties.

 

Generolžudys.

Sargas.

Mama.

Brolis.

Sūnus.

Bet ne vaikas.

 

Tiek vaidmenų sukūrei, Dieve. Tik ar ne per daug vieniems pečiams pakelti?“

 

9.18 – talpina šias, pagal tikras paauglių istorijas sukurtas, siurrealistines pasakas: “TRYS SESERYS”, “GENEROLŽUDYS“, „7 RUDENYS, PAVASARIAI, VASAROS IR 6 ŽIEMOS“, „TILTAI“, „KVĖPAVIMAS Į DELNUS“. Vieno monospektaklio metu nuskamba dvi pasakos, taip suteikiant žiūrovui galimybę ir kitąkart susitikus su Žveju, išgirsti likusias, dar neišgirstas.

 

„Žmonės dažnai nori paklausti, bet tyli.

Žmonėms skauda, bet tyli.

Nori pasakyti kažką gražaus, bet tyli.

Nori atsiprašyti, apkabinti, bet...

 

Bet tam esu aš ir mano Medelis, kad iš tų tylų suverptume garsą.„

 

AR PASAKA GALI BŪTI TIKRA?

 

 

KŪRYBINĖ KOMANDA:

 

Dokumentika: Emilija, Inga, Mindaugas, Andrius, Kornelija, Naglis, Gabrielė, Austėja, Aleksas, Maksimas, Edvinas, Neda, Laima, Gabija, Emilija, Linas, Haroldas, Lukas, Markas – Sergėjus, Adomas

Režisūra, dramaturgija – Andra Kavaliauskaitė

Muzika – Adas Gecevičius

Vizualizacijos - Violeta Mackialo

Kostiumų dizainas - Between LAB

Choreografija - Miglė Praniauskaitė

 

PREMJERA 2020 m. rugsėjo 3 d.

TRUKMĖ: 1 val. 10 min

___

 

Šis spektaklis yra Kauno miesto kamerinio teatro Jaunimo festivalio "IŠEITIES TAŠKAS" programos dalis.

Projektą dalinai finansuoja Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos apie festivalį www.kamerinisteatras.lt

 

Renginio metu privaloma dėvėti apsaugines veido kaukes. Negalintiems dėvėti kaukių rekomenduojama nešioti veido skydelį.

Skaityti daugiau

Paieška

Draugaukime KaVeikti.lt Facebook