1871 m. Versalio televizijos žurnalistai transliuoja ramią, oficialią šalies įvykių apžvalgą. O Paryžiaus komunos televizija siekia pristatyti sukilėlių nuomonę. Teatrą primenančioje aplinkoje daugiau nei du šimtai aktorių interpretuoja Paryžiaus komunos veikėjus. Aktoriai išsako, ką jaučia ir ką mano apie socialines ir politines reformas. Filme vyrauja ilgų kadrų scenos. Režisierius toliau plėtoja jam būdingą stilistiką – žinių reportažo maniera pristato įvykius, nutikusius dar iki radijo ir televizijos išradimo. Pasitelkiami neprofesionalių aktorių komandą ir improvizacijos metodai. Filme gilinamasi į pasipriešinimo, pasiaukojimo, laisvės, tikėjimo utopija temas. Siūloma alternatyva šiuolaikinėse medijose įsitvirtinusioms struktūroms, kurias P. Watkinsas vadina „Monoforma“. N-16