Islamo kultūroje Barzakh reiškia tarpinį pasaulį. Būseną tarp gyvenimo ir mirties. Vietą tarp rojaus ir pragaro. Tikrų tikriausią „niekur“. Tie, kas įžengia į Barzakh, laukia teismo, bet nežino, kada ir kur nukeliaus. Filmas „Barzakh“ atkuria šią fantasmagorišką, nakties gaubiamą erdvę. Šioje erdvėje ir įstrigo vaikai. Marokas yra pragaras, nuo kurio jie bėga, o Europa – rojus, kurį tikisi pasiekti. Tačiau sunkiausia būti „tarp“ – naktimis krūpčioti iš baimės, laukti ir iš tolo stebėti trokštamą pasaulį. Prieš žiūrovo akis veriasi daugybė juodos atspalvių, kuriuos pamatyti įmanoma tik aklinai tamsioje kino salėje.

Šio filmo kūrėjai nesistengia mums, vakariečiams, visko paaiškinti, bet kviečia dalyvauti rituale. Jo metu Doris jautėsi apsvaigusi, o filmavimo grupė prarado laiko nuovoką. Nuostabu tai, kad panašūs pojūčiai apima ir žiūrovą. N-13