INSTRUKCIJA žiūrovams:
Bilietą galite įsigyti iki sausio 29 d. 23:59. Įsigijus bilietą, į savo el. paštą gausite vaizdo transliacijos nuorodą. Ją taip pat galėsite rasti savo TIKETA paskyroje. Aktyvavus bilietą turėsite 48 val. per kurias galėsite peržiūrėti vaizdo įrašą tiek kartų, kiek norėsite. Vaizdo įrašas bus pasiekiamas nuo sausio 27 d., 8 val. iki sausio 31 d. 23:59.
Spektaklis „Žmogus iš žuvies“, rež. E. Švedkauskaitė
Spektaklio metu rūkoma*, vartojama necenzūrinė leksika.
Pirmą kartą Lietuvoje pristatoma viena ryškiausių šiandieninės Rusijos jaunosios kartos dramaturgė Asia Vološina. Jos pjesė Žmogus iš žuvies parašyta 2016 m. ir įtraukta į debiutinį pjesių rinkinį Miršta choras. Keturios pjesės apie Rusiją (2018). Premjera įvyko Maskvos dailės teatre (MCHAT) 2018 m. Režisieriaus J. Butusovo spektaklis tapo vienu iš Rusijos teatro sezono įvykių. Šiandien A. Vološinos pjesės statomos didžiuosiuose Maskvos, Sankt Peterburgo bei kitų Rusijos miestų teatruose, verčiamos į užsienio kalbas.
„Nenoriu kalbėti apie vieną atvejį, noriu kalbėti apie Rusijos mirtį ir metafizinius dalykus, keisčiausias hipotezes ir galimybes. Noriu kalbėti apie susinaikinimą ir apie tai, kiek tai gali tęstis“ – taip dramaturgė Asia Vološina apibūdina savo kūrybą. Jos pjesėse šiuolaikinės Rusijos realijos persipina su priešrevoliucine istorine atmintimi, o personažų kalboje skamba aliuzijos į Osipo Mandelštamo, Josifo Brodskio kūrybą. Iš kitų jos bendraamžių rusų literatų A.Vološina išsiskiria ir iki kraštutinumo apnuoginta tekstų intonacija, ir kūryboje reflektuojamu kultūros bagažu. Jos herojai – idealistai, besijaučiantys svetimšaliai savo gimtinėje. Jie karštligiškai ieško savęs tarp nebeegzistuojančios praeities ir nepakeliamos dabarties. Jie siekia atrasti ryšį su tėvyne, su kitu žmogumi, bet lieka vieniši su prisiminimais apie prarastą rojų, kaip tą sniegą Karvannaja gatvėje, atkeliavusį iš Michailo Bulgakovo kūrybos.
Spektaklio režisierė Eglė Švedkauskaitė: „Žmogus iš žuvies – lingvistinis labirintas, naktį išsiveržiančių išpažinčių tinklas, iškalbamas moterų lūpomis ir išgirstamas vyrų ausimis. Tai gan retas atvejis dramaturgijoje. Pristatyti Asios Vološinos pjesę man reiškia pakviesti žiūrovą į išsitempusį laiką, kurio rėmuose skleidžiasi nerimas. Dėl savęs, dėl savo kūno, dėl savo vaiko, dėl šalies ir ateities. Tai proga įsigilinti į laisvės sąvoką – kas tai yra nedemokratinėje aplinkoje? Mano nepaklusnumas ar nesipriešinimas? Ar susitaikymas ir cinizmas, nukreiptas į pūvančią santvarką, nėra savęs įkalinimo forma? O priklausomybė nuo iliuzijų ir neišsipildančių troškimų, bejėgystė, nedrąsa imtis veiksmų ir vilties laukimas – visa tai juk irgi apynasris laisvei, galbūt dar ankštesnis nei tas, kurį žmogui uždeda sistemos ir ideologijos. Realybė (ir valstybė) šioje pjesėje – opresyvi, ji ateina į namus, kuriuos pjesės personažai naiviai laiko pakankamai tvirta barikada, ir pasiima tai, ką nori. Bet jei tu atsitveri savo bute nuo kasdienybės, ar nedarai paslaugos pačiai sistemai? Tu atsitrauki. Suvokęs savo stovėjimo mitinge absurdiškumą, skubi į saugų citatų ir svajonių pasaulį namuose. Nevaldomos agresijos, kurią propaguoja šiandieninė Rusija, akivaizdoje įžūlu taip klausti, bet „Žmogus iš žuvies“ leidžia pasvarstyti: kokia prasmė eiti į aikštes, kai eilinio piketo scenarijų žinai atmintinai? Jeigu nuojauta vis garsiau kužda, kad turi reikalą su mirusia šalimi, kurios kūnas atšalo dar iki tau gimstant?“
Režisierė Eglė Švedkauskaitė
Pagal Asios Vološinos pjesę „Žmogus iš žuvies“
Pjesę iš rusų kalbos vertė Marius Burokas
Dramaturgė Asia Vološina
Vaidina: Matas Dirginčius, Ieva Kaniušaitė, Aleksas Kazanavičius, Viktorija Kuodytė, Simonas Storpirštis, Asta Zacharovaitė
Režisieriaus asistentė Justina Mykolaitytė
Dailininkė Ona Juciūtė
Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė
Koprodiuseris Volksbühne Berlin
*naudojant žoliniu pagrindu pagamintas teatrines cigaretes be tabako ir nikotino.
