Šiandien

Renginys įvykoNebaigtoji simfonija. LKO, Reinis Zarinš, Andreas Spering

Aprašymas

Atlikėjai:
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Solistas REINIS ZARINŠ (fortepijonas, Latvija)
Dirigentas ANDREAS SPERING (Vokietija)

Programa:
ONUTĖ NARBUTAITĖ – „Melodija Alyvų sode“ trimitui ir dviem styginių kvartetams  (solo trimitu LAURYNAS LAPĖ)
ALFRED SCHNITTKE – Koncertas fortepijonui ir styginiams
FRANZ SCHUBERT – Simfonija Nr. 8 h-moll, D. 759 („Nebaigtoji“)

Šiame koncerte su Lietuvos kameriniu orkestru pasirodo vokiečių dirigentas Andreasas Speringas ir mūsų publikos itin laukiamas kaimyninės šalies pianistas Reinis Zariņis. R. Zariņis debiutavo būdamas vos dešimties metų; šiuo metu jis pasirodo Liucernos, Bato, Škotijos festivaliuose, groja tokiose koncertų salėse kaip Amsterdamo „Concertgebouw“, Londono „Wigmore Hall“, Niujorko „Carnegie Weill Recital Hall“. Pianisto rengiamose konceptualiose programose muzika jungiama su filosofija, istorija ir teologija. Net keturis kartus R. Zariņis pelnė garbingiausią savo šalies apdovanojimą – Didįjį muzikos prizą, jis yra Trijų žvaigždžių ordino kavalierius.

Dirigento A. Speringo kūrybinė aistra yra austrų muzika, ypač Haydno, Mozarto, Schuberto kūryba: kaip tik šiame koncerte jis interpretuos Schuberto „Nebaigtąją“ simfoniją, sukurtą 1822 m., kurioje jau išryškėja romantizmo bruožai. Dirigentas dalyvauja operų pastatymuose įvairiuose teatruose, daugiausia tai Beethoveno „Fidelijus“, Weberio „Laisvasis šaulys“, Mozarto operos. A. Speringas diriguoja Leipcigo „Gewandhaus“, „Staatskapelle Weimar“, „New Japan Philharmonic“, „Gulbenkian“, Bambergo, Vokietijos radijo ir kitiems simfoniniams bei kameriniams orkestrams.

Šį vakarą dar skambės gero Lietuvos muzikų bičiulio, kompozitoriaus Alfredo Schnittke’s Koncertas fortepijonui ir styginiams (1979); šio kūrėjo vardas paprastai siejamas su polistilizmu, kuriame pinasi skirtingų muzikos epochų bruožai. Vienos išplėstos dalies koncerte kompozitorius kuria struktūrinį hibridą, kryžmindamas variacijų, sonatos ir ciklinės formos modelius.

„Melodija Alyvų sode“ parašyta festivalio „Aksamitna Kurtyna“ (Krokuva, 2000) užsakymu. Pavadinime slypi aliuzija į paskutinę Kristaus maldą Alyvų kalne. Šios muzikos atsiradimą lydėjo įvairūs tekstai. Tarp jų – Naujasis Testamentas ir Rainerio Marios Rilke’s eilėraštis „Alyvų sodas“. Galvojau apie tuos žodžius ir dar apie daug ką: apie Johanną Sebastianą Bachą, apie kai kuriuos matytus ir įsivaizduojamus peizažus, apie kai kuriuos labai asmeniškus patyrimus“, – rašo kompozitorė Onutė Narbutaitė.
Skaityti daugiau
Siųsti užklausą renginio organizatoriams

Paieška

Draugaukime KaVeikti.lt Facebook