Amžiai iš amžių menas buvo naudojamas kaip įrankis pabrėžti tautos, lyderio ar politinės ideologijos statusą. Lenino, Hitlerio, Mao, Stalino ar Leopoldo II atvaizdai yra dalis kolektyvinės atminties. Šių diktatorių monumentai yra fiziniai konkretaus režimo, epochos, ideologijos atspindžiai, amžini ir nekintantys. Kai kuriais atvejais net medžiagos iš kurių jie pagaminti atspindi traumą, kaip kad varis iš Kongo kasyklų, kuris buvo naudotas Leopoldo II biustui. Taigi –  sveiki atvykę į spektaklį –  instaliaciją „Mount Average“! 
Julian Hetzel žiūrovus pakvies pasivaikščioti po žmonijos sukurtų ideologijų fabriką. Šiame spektaklyje, istorinių asmenų, diktatorių biustai, kaip statiškos praeities veidrodžiai, bendromis atlikėjų ir žiūrovų pastangomis bus dekonstruojami ir transformuojami. Taip praeitis įgis naujas formas, nes kaip teigia režisierius – juk viskas mūsų rankose. 
Žiūrovų grupės, kurias sudarys 4 asmenys, spektaklio erdvę-fabriką bus kviečiamos kas dešimt minučių. Ekskursijos dalyviai apsilankys keturiuose skirtinguose kambariuose, kuriuose susitiks su dalimi mūsų visų kolektyvinės atminties, tam tikro režimo, konkrečios eros, ideologijos atvaizdais. Dalyviai 20% spektaklio laiko praleis stovėdami (likęs laikas sėdint), taip pat bus kviečiami atlikti kelis paprastus veiksmus.  
Julian Hetzel bendradarbiaudamas su teatro režisieriumi Kristien De Proost ir reperiu Pitcho Womba Konga sukūrė terpę postkolonijinio diskurso analizei – tradicijų, privilegijų, turto, ideologijų ir totalitarinių idėjų visuomenėje refleksijai. Kaip teigia darbo kūrėjai – praeities traumos buvo ilgai slepiamos, tačiau mūsų visuomenė nebepajėgia jų vengti ir privalo su jomis susidurti. 
Apie kūrėją
Julian Hetzel – garsus vokiečių kūrėjas, baigęs DasArts Amsterdam mokyklą, kuri laikoma viena svarbiausių Europos meninių tyrimų laboratorija ieškant naujų teatro formų. Toks yra ir Hetzel braižas – darbai, netelpantys į apibrėžimus, jungiantys skirtingas meno formas, ieškantys artimo, tiesioginio, betarpiško kontakto su žiūrovu. Hetzel mėgsta žaisti tradicijomis, pop kultūros ir politikos parafrazėmis, jam svarbi kolektyvinė trauma ir atmintis. Ir, žinoma, ironiškas požiūris į viską. Savo puslapyje Hetzel skelbia šūkį, kuris visa tai atspindi: „Make art great again“. 
Julian Hetzel taip pat baigė vizualinės komunikacijos ir menų studijas Bauhaus-Universitete Weimare bei daugiau nei dešimt metų grojo elektroninės muzikos grupėje „Pentatones“. Kurti teatrą Hetzel pradėjo kiek vėliau, ieškodamas meninės saviraiškos galimybių padėsiančių derinti skirtingus interesus ir išraiškos būdus.
*** 
Vienas žodis, kurį išsinešu pažiūrėjus šį spektaklį – viltis. Atrodytų, spektaklis tikrai ne apie viltį, o apie beviltiškumą, kuris įrašytas į mūsų istoriją ir dabartį, apie tai, kaip pasaulis šiandien vis dar juda pirmyn iš inercijos, nors visiems aišku, kad ši trajektorija veda pražūtin. Tačiau kažkokiu būdu Hetzel užkabina gyvą vilties nervą ir traukia jį į paviršių, kad kiekvienas mūsų rastume viduje jėgos perkonstruoti savo pasaulio viziją iš naujo ir nutraukti inerciją.
Festivalio meno vadovė
Kristina Savickienė
*** 
REŽISIERIUS: Julian Hetzel 
BENDRAAUTORIAI IR ATLIKĖJAI: Kristien De Proost/Lisi Estaras, Pitcho Womba Konga ir Jana De Kockere/Simon Baetens
DRAMATURGAS: Miguel Angel Melgares 
KŪRYBINĖ KONSULTANTĖ: Sodja Lotker 
PRODUKCIJOS VADYBININKAS IR SCENOGRAFAS: Wim Clapdorp 
PRODUKCIJOS ASISTENTĖ: Valentine Galeyn 
SCENOGRAFO ASISTENTAS: Pleun Verhees 
KOSTIUMŲ DAILININKĖ: Andrea Kränzlin 
TECHNIKOS VADOVAI: Piet Depoortere ir Jonas Lambrigts (Anne Meeussen/Jannes Dierynck) 
PRODUKCIJA: CAMPO Gent (BE) i.a.w. Ism & Heit (Utrecht, NL) 
KOOPRODUKCIJA: Frascati Producties Amsterdam (NL), Standplaats Utrecht (NL), SPRING Festival Utrecht (NL) ir Schauspiel Leipzig (DE) |
PARTNERIAI: Performing Arts Fund NL, Fonds21, Prins Bernhard Cultuurfonds, We Are Public, Kickstart Cultuurfonds, the Flemish Community ir City of Ghent
 
***
„Žaismingu konstrukcijos ir dekonstrukcijos konceptu Hetzel sutrikdo stebėtojus. Kaip ir ankstesniuose spektakliuose, jis subtiliai išsako nuomonę apie vartotojišką visuomenę.“
Moos van den Broek, Theaterkrant