„Tas, kas gyveno, kas galvojo,
Negal neniekinti žmonių...“
(Ištrauka iš A. Puškino romano „Eugenijus Oneginas“. Antano Venclovos vertimas)
 
Spektaklyje, pastatytame pagal Aleksandro Puškino eiliuotą romaną „Eugenijus Oneginas“, pirmą kartą Europoje skamba kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo specialiai šiam kūriniui parašyta muzika. Aktoriams šiame spektaklyje patikėtas ne tik eiliuotas A. Puškino tekstas, bet ir choro partijos, šokiai.
 
Jambiniu keturpėdžiu arba vadinamosiomis „oneginiškomis strofomis“ parašytas romanas buvo publikuotas 1833-aisiais. Romano siužetinė linija visiems gerai žinoma: nuobodžiaujantis arogantiškas cinikas Eugenijus Oneginas atstumia jį pamilusią Tatjaną, o vėliau ir pats susilaukia tokios pačios lemties. Kūrinyje apstu filosofinių įžvalgų, autobiografinių detalių, iškalbingai vaizduojama carinės Rusijos visuomenė. Pasak rusų literatūros kritiko Visariono Belinskio, A. Puškino „Eugenijus Oneginas“ – tarsi XIX a. pradžios Rusijos gyvenimo enciklopedija.
 
„Eugenijui Oneginui“ S. Prokofjevas muziką parašė 1937-aisias A. Puškino 100-osioms mirties metinėms. Tąkart Maskvoje turėjusią įvykti premjerą cenzoriai pašalino iš repertuaro, o kompozitoriaus kūrinys ilgam dingo iš akiračio. Muzikos fragmentus S. Prokofjevas panaudojo kituose savo kūriniuose: „Pelenė“, „Karas ir taika“ etc. Pilnas kūrinys, atliekamas simfoninio orkestro, teatro scenoje pirmąkart suskambėjo tik 2012-aisiais JAV – tuomet aktorių skaitomą romano tekstą interpretavo šokėjai.
 
2013-aisiais, minint 60-ąsias S. Prokofjevo mirties metines, per šio spektaklio premjerą Vilniaus senajame teatre muzika nuskambėjo pirmąsyk Europoje.
 
„Kiekvienai scenai Vaitkus suteikia formą, įprasmina kiekvieną mizansceną, kiekvieną „užsklandą“ paverčia profesionalia, logiška, muziką naudoja ne dėl fono, prasmingai valdo šviesų partitūrą; tačiau negali nepajusti, kad statoma „opera-baletas“ tapo Onegino – vampyriško Don Žuano drama.“ (Daiva Šabasevičienė)
 
Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais

Kūrybinė grupė:
Režisierius – Jonas Vaitkus
Scenografas ir kostiumų dailininkas – Artūras Šimonis
Kostiumų dailininkė – Daiva Samajauskaitė
Choreografė – Marija Simona Šimulynaitė
Muzikos redaktorė – Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė
Vaizdo projekcijų dailininkas – Mindaugas Artinskas
Režisieriaus padėjėjas – Algimantas Kvietkauskas
Režisieriaus asistentė – Leokadija Dabužinskaitė
Pjesę į lietuvių kalbą titrams vertė – Antanas Venclova

Spektaklyje vaidina:
Autorius – Aleksandr Agarkov / Valentin Kirejev
Eugenijus Oneginas – Valentin Novopolskij / Viačeslav Lukjanov
Tatjana Larina – Aleksandra Metalnikova
Olga Larina – Juliana Volodko
Vladimiras Lenskis – Telman Ragimov
Zareckis, sekundantas – Viačeslav Lukjanov / Valentinas Krulikovskis
Zareckio žmona – Jevgenija Karpikova
Tatjanos motina – Liubov Timochova
Tatjanos auklė – Tatjana Genzel / Jelena Bogdanovič
Kunigaikštis – Vladimir Serov
Ulonas – Nikolaj Antonov
Juokdarys – Maksim Tuchvatulin
Petras I (statula) – Vladimir Dorondov
Napoleonas (statula) – Aleksandr Kanajev
Leninas (statula) – Artūras Aleksejevas
Stalinas (statula) – Jurij Ščiuckij
Baikeris – Andrius Darela
Baltijos baleto teatro šokėjai:
Oneginas – Simonas Laukaitis
Tatjana – Vesta Gineitytė
Olga – Evelina Fokina
Lenskis – Danielius Voinovas
Tarnai, kaimynai, Maskvos damos ir kavalieriai: Artūras Aleksejevas, Nikolaj Antonov, Anžela Bizunovič, Jelena Bogdanovič, Andrius Darela, Dmitrij Denisiuk, Jevgenija Gladij, Edita Gončarova, Jelena Juščenko, Vidmantas Fijalkauskas, Aleksandr Kanajev, Jevgenija Karpikova, Laima Košytė, Viačeslav Lukjanov, Valentina Lukjanenko, Jekaterina Makarova, Inga Maškarina, Aleksandra Metalnikova, Larisa Popova, Jevgenija Rusakova, Vladimir Serov, Vera Stasenia, Artur Svorobovič, Liubov Timochova, Jurij Ščiuckij, Juliana Volodko

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka