Viena paskutiniųjų galimybių išvysti režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklį „Bado Meistras“.

„Bado Meistras“ – vienas paskutiniųjų Franz‘o Kafkos apsakymų, apibendrinantis visą jo kūrybą, etines ir estetines nuostatas, požiūrį į gyvenimą. Tai pasakojimas apie Menininką, gebantį badauti neįtikėtinai ilgai ir sutraukiantį minias susižavėjusių žiūrovų. Deja, laikai ir publikos pomėgiai keičiasi ir nepralenkiamas Bado Meistras, kad ir pasiekęs savo meno viršūnę, miršta vienišas, visų užmirštas cirko užkulisiuose. Kaip ir visi žymiausio XX amžiaus austrų rašytojo kūriniai, „Bado Meistras“ yra labai asmeniškas, subjektyvus pasakojimas atskleidžiantis paties menininko paslaptingiausias pasąmonės gelmes.

Eimunto Nekrošiaus spektaklis – režisieriaus ir aktorių improvizacijų Kafkos apsakymo tema rezultatas. Tai tikras režisūrinis grynuolis, atspindintis vėlyvąją Eimunto Nekrošiaus kūrybą. Režisierius itin reiklus savo darbui, kaip ir pats Kafka, sugebantis surasti, nepraleisti nė vienos prasmingos minties, frazės, žodžio, įtaigiai, atvirai, teatrinėmis priemonėmis panardina aktorius į pačią istorijos esmę ir leidžia žiūrovui net ne suprasti, bet visa siela pajusti ką išgyvena kūrėjas savo šlovės valandomis, kaip jis kovoja už savo idėją su jo nesuprantančiais žiūrovais ir jo kūryba manipuliuojančiu impresarijumi. Kaip ir apsakyme, Nekrošiaus spektaklyje nemaža autoironijos, subtilaus, intelektualaus humoro sukeliančio šypseną kiekvienam.

Pagrindinį Bado Meistro vaidmenį kuria Viktorija Kuodytė, vadinusi Nekrošiaus spektakliuose nuo 1994 metų (Laura - „Mažosios Tragedijos“, Irina - „Trys Seserys“, Ofelija – „Hamlete“, Ragana „Makbete“ ir kt.). Jai talkina ir šmaikščiai menininko aplinkos personažus kuria Vaidas Vilius, Vygandas Vadeiša ir Genadijus Virkovskis.

Eimuntas Nekrošius apie „Bado Meistrą“
„Kai knygyne ar bibliotekoje akimis klaidžioji per knygų nugarėles, pavadinimus, autorius visada norom nenorom stabteli ties Franz Kafkos knygomis. Tai kaip refleksas – būtinai norisi jo knygas bent paimti į rankas, palaikyti, pavartyti. Ta nežinomybė taip ir traukia, neleidžia ramiai praeiti pro šalį. Manau,- taip yra daugeliui. Kažkodėl taip nėra su daugeliu kitų puikių rašytojų, Dostojevskiu ar Dikensu. Traukia pati Kafkos asmenybė. Ji įvedė tam tikrą atskaitos tašką: „rašo kaip Kafka, kafkiška situacija, nuotaika...“ – tai jau tapo bendrinėmis sąvokomis ir literatūroje, ir kine, ir dailėje. Man asmeniškai Kafkos kūryba tai įstabus kūrybos, paslapties, intelekto ir... nuojautos derinys. Kaip įėjus į didelį nepažįstamą kambarį norisi, pradžioje nedrąsiai, viską apžiūrėti, paliesti. Taip ir literatūroje. Iš pradžių jo pasaulis atrodo svetimas, bet tuoj pat Kafka primeta savo matymą, įtraukia su dideliu įtaigumu. Ir tai yra taip savita, kad visos meno rūšys gali tik pavydėti tokio išskirtinumo. Tokių dalykų neišmoksi, tai įgimta ir tai yra Kafka.”

Franz Kafka
BADO MEISTRAS

Režisierius Eimuntas Nekrošius
Scenografas Marius Nekrošius
Kostiumų dailininkė Nadežda Gultiajeva
  
Vaidina:
Bado meistras Viktorija Kuodytė                             
Vygandas Vadeiša
Vaidas Vilius
Genadij Virkovskij                 
Režisieriaus asistentas Tauras Čižas
Garso režisierius Arvydas Dūkšta
Šviesų dailininkas Audrius Jankauskas
Rekvizitininkas Genadij Virkovskij

Prodiuseris:
Teatras Meno fortas
Spektaklį
pristato Lietuvos Teatro, muzikos ir kino muziejus.

Spektaklio premjera įvyko
teatre Meno fortas 2015 m. lapkričio 14 d.
 Trukmė: 1 valanda 30 minučių

Po premjerinių spektaklio parodymų spauda rašė:
Jei reikėtų išskirti vienintelį metų teatro įvykį, tai būtų Eimunto Nekrošiaus „Bado meistras“ pagal Franzo Kafkos novelę, rodomas „Meno forte“. Viskas pusbalsiu, bet smeigia giliai: turinys prislegia, o kūrėjų talentas pakylėja.
Jautiesi sutraiškytas, nes suvoki, kad žmogus, tikėjęs savo gyvenimo prasmingumu, yra „palaidotas kartu su savo šiaudais“. Bet esi ir laimingas, kad patyrei spektaklį.
Toks E.Nekrošiaus režisuoto, Viktorijos Kuodytės vaidinamo ironiško, o iš tiesų tragiško kūrinio poveikis.
V.Kuodytė, sakydama F.Kafkos novelės tekstą, suvaidina ir Bado meistro dramą, ir jo komizmą, jo stiprybę ir silpnumą, nes Bado meistro likimo dėlionei sarkazmo netaupė nei autorius, nei režisierius.
(Lietuvos rytas)
„Virtuoziška, bebaimė Viktorija Kuodytė nedaro nė vieno melagingo gesto. Jos kūne nėra sentimentų, jis – darbo instrumentas, jį purto, kaip kriaušę, jis krenta, kaip draperija, įsitempia, kaip styga. Tai darbinio arkliuko, balerinos ir gimnastės kūnas, kūnas-siela. Neigiamas badavimo procesas Nekrošiaus spektaklyje virsta himnu kūrybai, išgiedotu blyškiomis mirštančio herojaus lūpomis.“ (A.Kislova)