Režisierės Agnės Sunklodaitės spektaklis vaikams „Mano tėtis – skrajūnas“ pagal britų rašytojo Davido Almondo knygą „Mano tėvelis yra paukštis“ („My Dad’s a Birdman“, 2008) – įkvepiantis pasakojimas apie tikėjimą, meilę ir gebėjimą savęs neribojant bei fantazuojant gyvenimą padaryti gražesnį. Kartu tai jautrus pasakojimas apie vienišą, bet labai savarankišką mergaitę, augančią be mamos, ir liūdną, svajonėse gyvenantį tėtį, negebantį pasirūpinti savimi. Mergaitė Lizi gyvena savo sudėtingame pasaulyje, daug mąsto, analizuoja, moka giliai jausti ir rūpintis savo keistuoliu tėčiu. O jaudintis tikrai yra dėl ko – jos tėtis staiga nusprendžia tapti paukščiu ir sudalyvauti pasaulinėse skrajūnų lenktynėse. Tėtis skrajūnas trokšta, kad dukrelė juo didžiuotųsi. Jiems kartu teks nueiti ilgą kelią – kad suaugtų, priimtų vienas kitą ir atrastų kasdienybės stebuklus. Viltis ir meilė gali užauginti sparnus kiekvienam, net griežtajai tetai Dorinai.
 
2010 metais už magiškojo realizmo stiliumi kuriamas knygas vaikams ir paaugliams D. Almondas buvo apdovanotas H. Ch. Anderseno premija, dažnai prilyginama vaikų literatūros Nobelio premijai.
 
„Visuomet žinojau, kad būsiu rašytojas, kūriau apsakymus ir segiau juos į nedideles knygeles. Dažnai lankydavausi vietos bibliotekoje ir svajojau apie knygas su mano vardu ant viršelio. Be to, troškau žaisti už „Newcastle United“ futbolo komandą (vis dar laukiu kvietimo).“ (David Almond)
 
„Ši istorija patraukė – nes ji apie kitokią šeimą. Apie tai kalbėti labai svarbu, apie šeimas, kurios gali būti kitokios – nepilnos. Tie vaikai, kurie yra iš tokių šeimų, kartais turi tam tikrų psichologinių problemų, traumų, o mokykloje pajuokiami. Todėl norėjosi, kad tie vaikai turėtų galimybę save identifikuoti, atpažinti, suprasti, kad ne tik jiems vieniems gyvenime taip būna. Juk gali būti nuostabi šeima ir tik su tėčiu ar tik su mama. Jei taip nutiko, tai dar nereiškia, kad tavo šeima blogesnė, o tavo tėvai tave mažiau myli. Svarbiausia – ryšys tarp žmonių, artimųjų, kurį reikia megzti kiekvieną dieną.“ (Agnė Sunklodaitė)
 
///
 
Davidas Almondas (g. 1951 m.) – anglų rašytojas, rašąs tiek suaugusiesms, tiek paaugliams, tiek vaikams. Kūriniuose plėtojamos gyvenimo ir mirties, realybės ir išmonės, praeities ir ateities temos, veikėjai ir būtybės vaizduojami buitinėje, tikroviškoje aplinkoje, kasdienybėje turintys antgamtinių, maginių ypatybių. Išskirtinis D. Almondo kūrinys – vaikystės atsiminimais paremtas apsakymų rinkinys „Skaičiuojant žvaigždes“ („Counting Stars“, 2001). Išgarsėjo apysaka paaugliams „Skeligas“ („Skellig“, 1998), pagal kurią 2009 m. pastatytas kino filmas (rež. Annabel Jankel). Vėlesnės knygos „Kito dykuma“ („Kit’s Wilderness“, 1999), „Dangaus akys“ („Heaven Eyes“, 2000), „Paslaptinga širdis“ („Secret Heart“, 2001), „Ugnies rijikai“ („The Fire Eaters“ 2003), „Molinis“ („Clay“, 2005), „Mano vardas Mina“ („My Name is Mina“, 2010) skirtos paaugliams.
 
Agnė Sunklodaitė (g. 1972 m.) – aktorė, režisierė, pjesių autorė, kuria ir vaikams, ir suaugusiems, teatro „Labaiteatras“ įkūrėja. Režisavo daugiau nei 30 spektaklių, teatre suvaidino virš 15 vaidmenų. 2022-aisiais spektaklis „Dievų miškas“ (Kauno valstybinis lėlių teatras) apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“. Šiam apdovanojimui buvo nominuota net 5 kartus. Režisierės spektakliai išsiskiria interaktyvumu, žiūrovo įtraukimo į veiksmą, edukaciniais akcentais. Išskirtinesni spektakliai: „Interviu su šlykštukais“ (2009), „Žiogas Zigmas Žalgirio mūšyje“ (2015), „Robotas ir peteliškė“ (2015), „Pūgos durys“ (2017), „Musė“ (2019), „Nykstantys žmogeliukai“ (2023). Vilniaus senajame teatre A. Sunklodaitė pastatė spektaklius: „Musė“ (2019), „Kai užaugsiu, būsiu...“ (2021).
 
///
 
DORINA. Viešpatie, man juk nieko nereikia. Tik prašau, sugrąžink juos iš padangių žemėn. Gyvus ir sveikus.
PONAS PUPAS. Startuoja Kar-Karai! Sparnai ir tikėjimas! Kar-Karams daugiau nieko nereikia. Nei motorų, nei pedalų, nei propelerių, nei gumų. Tik sparnai, tikėjimas, viltis ir... ar išdrįsiu ištarti šį žodį? Meilė!!!
[...]
TĖTIS. Dorina! Dabar mūsų eilė!
LIZI. Palinkėk mums sėkmės, teta Dorina! Bent jau pasakyk, kad mumis tiki! Prašau, teta!
D. Almond. „Mano tėtis – skrajūnas“ (į lietuvių k. vertė Sigita Stanaitytė)
 
Spektaklis rodomas lietuvių kalba 

Kūrybinė grupė:
Režisierė – Agnė Sunklodaitė
Dailininkė – Giedrė Brazytė
Kompozitorius – Deividas Gnedinas
Vaizdo projekcijų dailininkas – Kornelijus Jaroševičius
Šviesų dailininkas – Jurgis Latonas
Režisieriaus asistentė – Gelena Ivaškevič

Spektaklyje vaidina:
Lizi – Jelena Ragimova
Džekas, Lizi tėtis – Viačeslav Lukjanov
Ponas Pupas – Aleksandr Kanajev
Dorina Dudi – Juliana Volodko
Ponas Irisas – Artur Svorobovič
Skrajūnai – Viktorija Aliukonė-Mirošnikova, Maksim Tuchvatulin, Jevgenija Karpikova, Artūras Aleksejevas

Ingos Juodytės nuotrauka