„Žmogaus balsas“ („La voix humaine“) - muzikinis spektaklis prancūzų kalba
Pagal Francis Poulenc'o mono operą.
Libretas - Jean Cocteau.
Mozaika – tai piešinys ar paveikslas, kai vaizdas kuriamas iš panašios formos ir tekstūros gabaliukų. Būtent toks yra ir spektaklio (mono operos) vaizduojamos moters paveikslas. Tai daugybė dalelių iš kurių klijuojasi vienas spalvingas ir keistas vaizdas, jausmas, emocija.  Šiame paveiksle telpa įvairios istorijos, išgyventi iššūkiai, likimo siunčiami jausmai, o spektaklio metu vykstantis dialogas tarp dviejų kuria mozaiką pasaulio, kuriame pasakoja Moteris.
Muzikinis spektaklis „Žmogaus balsas“ – tai devynių paveikslų mozaika, atspindinti vidinę moters kelionę per tragiškas gyvenimo patirtis ir jos išgyvenimus. Liūdesį, nusivylimą, keršto troškimą, neapykantą ar aistrą išprovokuoja Žmogaus balsas telefoninio skambučio metu priverčiantis atgaminti ir išgyventi tai, kas pamiršta.
Spektaklio (mono operos) muzikinė medžiaga (klavyras) pritaikyta dviems aktorėms (vokalas ir klavinova), suskaldyta į devynis apjungtus muzikinius numerius ir aranžuota naudojant specifinius aktorinio dainavimo, štrichuoto akompanavimo bei sceninės ritmikos metodus.
Vaidina:
Moteris - Vilija Matačiūnaitė (vokalas)
Žmogaus balsas - Adolfina Kunčiūtė (klavišiniai)
Spektaklio kompozitorė - Nijolė Sinkevičiūtė
Režisierius - Valentinas Masalskis
Scenografės - Guostė Ringelytė, Karolina Klimavičiūtė.