Alberto Švenčionio fotografijų paroda BŪTSARGIAI – LIETUVOS PILIAKALNIAI | ATATARIA LAMZDŽIAI 2025

𝐀𝐋𝐁𝐄𝐑𝐓𝐎 𝐒̌𝐕𝐄𝐍𝐂̌𝐈𝐎𝐍𝐈𝐎 𝐏𝐀𝐑𝐎𝐃𝐀 „𝐁𝐔̄𝐓𝐒𝐀𝐑𝐆𝐈𝐀𝐈 – 𝐋𝐈𝐄𝐓𝐔𝐕𝐎𝐒 𝐏𝐈𝐋𝐈𝐀𝐊𝐀𝐋𝐍𝐈𝐀𝐈“
Paroda eksponuojama iki 2025 m. birželio 27 d.
Parodos pristatymas 2025 m. birželio 7 d. 12 val. (dalyvauja parodos autorius ir Kauno folkloro ansamblis „Saulėlio")

BŪTSARGIAI – 𝑠𝑒𝑛𝑎𝑠 𝑙𝑖𝑒𝑡𝑢𝑣𝑖𝑠̌𝑘𝑎𝑠 𝑧̌𝑜𝑑𝑖𝑠,
𝐾𝑢𝑟𝑖𝑜 𝑟𝑒𝑖𝑘𝑠̌𝑚𝑒̇: 𝑘𝑎𝑟𝑎𝑠, 𝑏𝑎𝑑𝑎𝑠 𝑎𝑟 𝑠̌𝑖𝑙𝑡𝑖𝑛𝑒̇ – 𝑛𝑖𝑒𝑘𝑎𝑑 𝑛𝑒𝑖𝑠̌𝑒𝑖𝑘, 𝑛𝑒𝑝𝑎𝑙𝑖𝑘 𝑛𝑎𝑚𝑢̨.
𝐼𝑡 𝑟𝑢𝑝𝑢̄𝑧̌𝑒̇ 𝑖̨𝑠𝑖𝑟𝑎𝑢𝑠𝑘 𝑝𝑜 𝑝𝑎𝑚𝑎𝑡𝑢̨ 𝑎𝑘𝑚𝑒𝑛𝑖𝑢 – 𝑠𝑎𝑢𝑠𝑟𝑎̨ 𝑧̌𝑒𝑚𝑒̇𝑗𝑒 𝑖𝑟 𝑑𝑎𝑛𝑔𝑢𝑗𝑒,
𝑠𝑎𝑢𝑠𝑟𝑎̨ 𝑧̌𝑚𝑜𝑛𝑖𝑢̨ 𝑠̌𝑖𝑟𝑑𝑦𝑠𝑒 𝑖𝑠̌𝑘𝑒𝑛𝑡𝑒̇𝑘, 𝑝𝑎𝑏𝑢̄𝑘 𝑡𝑒𝑛 𝑝𝑎𝑙𝑖𝑛𝑑𝑒̨𝑠.
𝑀𝑎𝑖𝑡𝑖𝑛𝑘𝑖𝑠 𝑎𝑘𝑚𝑒𝑛𝑖𝑢 𝑖𝑟 𝑎𝑘𝑚𝑒𝑛𝑖̨ 𝑛𝑎𝑚𝑢̨ 𝑚𝑎𝑖𝑡𝑖𝑛𝑘.
𝑃𝑜𝑒𝑡𝑎𝑠 𝐺𝑖𝑛𝑡𝑎𝑠 𝐷𝑎𝑏𝑟𝑖𝑠̌𝑖𝑢𝑠

Piliakalniai – bene ryškiausi Lietuvą valdžiusių didžių kunigaikščių ir karalių laikotarpių ženklai. Lietuvos piliakalniai suvokiami kaip baltų kultūros ir ankstyvosios Lietuvos valstybės simbolis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo liudijimas ir tautinio atgimimo sąjūdžio įkvėpimo šaltinis. Kadaise atlikę svarbias funkcijas – ritualines, karinės paskirties – šiandien jie tampa estetinio pasigėrėjimo objektais, Lietuvos kraštovaizdžio formuotojais, praėjusių epochų simboliais. Šiandienos kontekste piliakalniai turtina žmones intelektualiai ir dvasiškai, tapdami vienu svarbiausių valstybingumo tapatybės ženklų.

Pasak menotyrininkės Miglės Morkūnaitės, parodoje „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“ Alberto Švenčionio meninės fotografijos pristatomos kaip istorinio ir kultūrinio paveldo dokumentacija. Pasitelkiant estetikos principais kuriamą nuotaiką, pasakojama tautos istorija. Fotografijose piliakalnį supantis kontekstas koduoja informaciją ne tik apie paviršiuje matomus, bet ir apie slepiamus požeminius sluoksnius. Meninių fotografijų Lietuvos piliakalnių tema aktualizuoja ne tik patį gamtovaizdį: gamtos motyvas pasitelkiant peizažą, jungiamas su istoriniu piliakalnių kontekstu, atgaivinama jų istorinė praeities didybė ir dvasia.

Fotografijose vyraujantis kalno motyvas, apgaubtas miglos, sukuria mistinę nuotaiką. Tai bandymas filosofiškai įprasminti kraštovaizdžio atmintį siejamą su absoliučios pasaulio realybės atspindžių simboliais, tokiais kaip medis, vandens telkiniai, dangus, debesys, saulė ir mėnulis, paukštis, rūkas.  Šiose fotografijose netrūksta ir pagražinimų – kai kur naudojamas montažas, kuriamos miglotos, beveik fantastinės vizijos. Menininkas bando pažvelgti į piliakalnius savaip: pavieniai ar grupėmis, apgaubti rūko, nušviesti saulės, įvairiais metų laikais įamžinti jie tarsi mėgina parodyti savo didybę ir dvasią. Jų paveikslas priklauso nuo oro sąlygų, metų ar paros laiko, autoriaus būsenos.

Ciklas „Lietuvos piliakalniai“, gerokai skiriasi nuo ankstesnių fotomenininko darbų. Šį ciklą jis pradėjo kurti nuo 2005 metų ir kūrybinis procesas vis dar tęsiasi. Meninių fotografijų „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai” paroda – išskirtinė galimybė koncentruotai apžvelgti Lietuvos praeitį su vaizdingai perteiktais šiandien išlikusiais istorijos reliktais fotografijose, kurios pasižymi neabejotinai didele menine verte.

Parodos autorius – Albertas Švenčionis (g. 1955 m.), Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, AFIAP narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, aktyvus daugelio parodų dalyvis ir rengėjas. Kūrybinėje biografijoje gausybė teminių fotografijų ciklų: „Juventus“ (1982–1984), „Karo veteranai” (1983–1984), Kryžiaus nešimas”, „Atgimimas” (1990–1992), „Ubagų žygis”, „Deportuoti žmonės“ (1988–1992), „Tautinės šventės“ (1992–1994), „Jazz“ (1986–1994), „Ties riba” (1992), Estetiniai ieškojimai” (1993–1994), „Eksperimentai”(1997), „Erotica” (1998–2004), „Birštonas Jazz-30” (1977–2016), „Atviri Sūriai” (2005–2008), „Lietuvos piliakalniai” (2009–2014), „Žemė už Kauno – Lietuva. Piliakalniai” (2015).

Už kūrybinę veiklą autorius pelnė svarbių, taip pat ir tarptautinių įvertinimų: 2007-aisiais jam suteiktas meno kūrėjo statusas, 1999 m. tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, 2016 m. Kauno miesto burmistro Jono Vileišio atminimo medalis, apdovanojimas už indėlį į Kauno kultūrinį gyvenimą ir miesto įvaizdžio stiprinimą, Grand Prix, sidabro, bronzos medaliai ir per dvidešimt kitų apdovanojimų.

PARODOS LANKYMAS NEMOKAMAS
Darbo valandos: I–IV 10.00–13.00, V 10.00–19.00