Knygos apie scenografę Jūratę Paulėkaitę pristatymas

Balandžio 17 dieną 18 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro Rūtos salėje vys teatro ir kino kritikės RŪTOS OGINSKAITĖS knygos „Kartu“, skirtos atminti vieną ryškiausių Lietuvos teatro asmenybių – dailininkę ir scenografę Jūratę Paulėkaitę (1962–2011), pristatymas.
Jūratė Paulėkaitė buvo viena įdomiausių Lietuvos teatro dailininkių, ryški asmenybė, kūrusi 1985 – 2011 metais. Knyga ir apie tą laiką, kai keitėsi epochos, ir apie to laiko teatrą, kuris Jūratei buvo pats svarbiausias gyvenime. O jos teatrinės biografijos pradžia – Kauno dramos teatras, jo 1980 – 1984 metų repertuaras, kai Jūratė Kaune mokėsi keramikos tuometiniame Stepo Žuko taikomosios dailės technikume ir kas vakarą žiūrėjo spektaklius.
Paulėkaitė daugiausia dirbo su Oskaru Koršunovu, bet yra kūrusi spektaklius ir su Algirdu Latėnu, Gyčiu Padegimu, Dalia Tamulevičiūte, Jonu Vaitkumi, Gintaru Varnu. Jų spektakliai įsiminė ir dėl scenografės išgryninto vaizdo. Koršunovo spektaklyje „Roberto Zucco“ tai buvo riedutininkų rampa per visą scenos plotį, Varno „Hedoje Gabler“ Kauno dramos teatre – asketiškas vamzdžių interjeras. Koršunovo „Ugnies veide“ – šeimos turtas kaip daiktų sąvartynas, „Meistre ir Margaritoje“ – apskritas stalas su skyle-bedugne ir ekranu šešėlių teatrui, o grėsmingai pilką žaidimų aikštelę dailininkė sukūrė „Oidipui karaliui“. Gintaro Varno režisuotoje operoje „Rigoletas“ įspūdį darė begaliniai laiptai, slapti suokalbių užkampiai. Koršunovo „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ vaidinama iki šiol, šį spektaklį atpažinsi ir iš veiksmo vietos – dviejų ankštų picerijų su aliuminio altoriais. Ir paskutinis Paulėkaitės sukurtas vaizdas – išgriaunama Lietuvos nacionalinio dramos teatro siena Jono Vaitkaus „Visuomenės prieše“.
Anot Rūtos Oginskaitės, jos knyga suteikia šansą paklajoti anapus teatro uždangos, kur matyti, kaip sugalvojami ir kuriami spektakliai. Bet ne tik tai – čia yra ir pačios dailininkės sąmonės užkulisių, kur veda jos dienoraščiai, rašyti nuo paauglystės, laiškai aktorei Rūtai Staliliūnaitei, drauge dirbusių menininkų pasakojimai, virstantys legendomis.