Poezijos ir muzikos perfomansas „Pro atvirus langus“ #3
Signatarų namai vėl atsiveria poezijai ir muzikai. Kviečiame visus pasiklausyti poezijos ir garso sintezės pro atvirus langus!
Birželio 18 d. poeziją skaitys Alina Borzenkaitė, Marija Mažulė, Aistis Žekevičius, muziką kurs Tadas Greičiūnas.
Kuris langas atsivers? Pamatysite atvykę 18 val. Pilies g. 26.
Renginys nemokamas!
Organizatoriai: literatūros festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“, Signatarų namai, Lietuvos nacionalinis muziejus.
Festivalio veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Susipažinkite su renginio dalyviais:
Alina Borzenkaitė (g. 1996) – poetė, paveldosaugininkė, Vilniaus universitete baigė istorijos bakalaurą ir paveldosaugos magistrą, šiuo metu studijuoja doktorantūroje, tęsia LDK malūnų istorijos tyrimus. 2021 m. laimėjo konkursą „Literatūrinės slinktys“, 2022 m. tapo festivalio „Poezijos pavasaris“ jaunųjų skaitymų laureate, 2023 m. festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ pelnė Antano A. Jonyno prizą. A. Borzenkaitė eilėraščiuose savitai jungia priešybes (miestą ir kaimą, šviesą ir tamsą, sena ir nauja), turi gerą humoro jausmą. Debiutinio eilėraščių rinkinio „Undinės žvejoja“ (2025) anotacijoje poetė Giedrė Kazlauskaitė teigia: „Alinos Borzenkaitės poezijos publikacijos buvo gaivus oro gūsis po išpažintinės poezijos cunamio: ženklino jauną mąstymą, moralinių vertinimų atsisakymą. Ypač žavėjo „naujas senas“ rimavimas. Knygoje metaforų konstrukcijos liudija sudėtingą vaizduotę, bandymą nusikelti laiku į praeitį. Naratyvumas šliejamas su absurdo estetika.“
Marija Mažulė (g. 1985) – poetė, prozininkė. Baigė slavų filologijos studijas Vilniaus universitete, studijuoja Literatūros antropologijos ir kultūros magistrą. Šiuo metu „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ veiklų ir projektų vadovė. Apie poezijos knygą „Fosilijos yra nėriniai“ (2023) poetas Donatas Petrošius teigia: „Gali pasirodyti, kad šioje knygoje susitinka dvi Marijos. Pirmoji turi planą kuo tiksliau užrašyti savo giminės istoriją. Antroji – pagrįsti savo kilmę iš poezijos. Užsigalvojus – kuri yra stipresnė, galiausiai susivoki, kad niekas su niekuo čia nesivaržo, o autorė yra viena ir vientisa. Vis viena tikiuosi, kad skaitysiantieji bent kartą pasimes, sutriks. O paskui – nuskaidrės.“
Aistis Žekevičius (g. 1990) Aistis Žekevičius – poetas, vertėjas, filosofas. Baigė kultūros istorijos ir antropologijos bakalaurą (VU), socialinės ir politinės kritikos magistro studijas (VDU), filosofijos doktorantūrą (LKTI) (2024), apgynė disertaciją „Biopolitika ir rasė: sąveikos, kritika, įveika“. Dviejų eilėraščių knygų autorius – „Maratonas“ (2019) ir „Atlaidžiai šypsosi bedugnė“ (2023). Apie pastarąją poetas teigia: „Dažnas žino, kad jei ilgai žiūri į bedugnę – anksčiau ar vėliau ir ji pradeda žiūrėti į tave. Bet retas nepaliauja žvelgti į ją, iki beformėje tuštumoje ima formuotis apčiuopiami, pernelyg atpažįstami kontūrai. Kol užmarštimi grįstose bedugnės gelmėse sutviska atlaidi monochrominė šypsena. Niūri, bet atjaučianti. Makabriška, tačiau supratinga. Nebyli, bet sykiu besišaukianti žiebtuvėlio ar kokio kito šviesos šaltinio.“
Tadas Greičiūnas (g. 1984) – garso menininkas, kūręs muziką skaitant Aušrai Kaziliūnaitei, Uršulei Toleikytei, Alinai Borzenkaitei, Linui Daugėlai, kitiems poetams. Apie muziką jis teigia: „Man patinka kitaip žvelgti į visuomenės normas. Kodėl galima groti tik gitara? O kas neleidžia groti skaičiavimo mašinėle arba traukinio bėgiais? Arba kodėl reikia groti pačiam, jei tą daryti gali traukinys? Man patinka groti kartu su lietumi. Jis man sako, o aš jam atsakau. Tam naudoju gitaros efektus. Kaip tai apibrėžti? Gal audiovizualika? Aš suvokiu garsą nevienpusiškai: jis man drauge ir vaizdas, ir bendravimo forma.“
Nuotraukų autoriai (iš eilės): asmeninio archyvo nuotr., Dirk Skiba, Austėja Marija Jaščaninaitė, asmeninio archyvo nuotr.
