Įkvėpiantys pasivaikščiojimai rudeniniame Europos parke
Kas įkvepia, užburia jus rudenį?
...mėlyno dangaus ir auksaspalvės gamtos spalvų derinys
...kaip kvepia ruduo
...pritilusi gamta, paukščių giesmes pakeitęs lapų šiugždėjimas
Europos parko skulptūrų fonas, scenografija keičiasi, o kartu ir potyriai, mintys, troškimai...
Vieta, kur pailsėsite ir pasisemsite įkvėpimo – Europos parkas.
Lankytojai Europos parke praleidžia laiką sveikai ir prasmingai – pasisemia įkvėpimo, naujų idėjų ir atradimų.
Lietuvos kaip Europos centro valstybės įvaizdis pamažu formavosi pastaruosius daugiau nei trejetą dešimtmečių, nuo 1989 m., kai prancūzų geografai paskelbė šį faktą pasauliui. Kaip kultūrinį, šiuolaikinio meno kalba ir skirtingų kultūrų ženklais įprasmintą centrą mūsų šalį nuo pat Europos parko įkūrimo siekė pristatyti menininkas Gintaras Karosas.
1991 m. spalio 5 d. Europos parke įvyko pirmoji ekskursija, kurios metu Dailės akademijos studentas Gintaras Karosas savo kurso draugams pristatė savo pirmąjį kūrinį – Europos parko simbolį.
Europos parkas – tai niekada nesibaigiantis tęstinis projektas, kur dirbama dažnai po darbo valandų, kur su idėjomis gyvenama nuolatos. Žvelgiant iš šalies galbūt atrodo jau įgyvendinta mintis, kadaise įkurtas muziejus, patraukiantis daug visuomenės dėmesio. Daug kas prisimena garsiąją „televizorių akciją“ ir kūrinį, pripažintą pasaulio Gineso rekordu. Išties šiandien, po šitiek metų, Europos parką galima atrasti vėl ir vėl, – galbūt stebinančią skulptūrų parodą, kviečiančią pakelti akis aukštyn į dangų, naujai įgyvendintą dar vieną meninę idėją, taip pat tarsi įaugusius, ilgus metus čia rymančius garsiuosius šiuolaikinio meno kūrinius ir be abejo, nuolat rūbą keičiančios gamtos ramybę.
Paprastai tokio mastelio meno muziejai sulaukia valstybės paramos. Tai – visuomenei sukurta, toliau kuriama, nuolatos tarnaujanti ir neribotą laiką išliksianti vertė. Net nepagalvojame, kad ši Lietuvoje išskirtinė vieta išlieka, veikia jau daugiau nei tris dešimtmečius vis dar vieno žmogaus iniciatyva, nuolatinėmis pastangomis, dirbančio su nedidele muziejaus komanda. Tai pirmasis nevyriausybinis šalies muziejus, ilgus metus išsilaikantis iš lankytojų bilietų bei paslaugų. Išsaugoti tai, kas sukurta, ir nuolat tobulėti vis tik – kasdienis iššūkis. Natūralios jėgos geba greitai pasiglemžti, o išlaikyti meno ir gamtos harmoniją, kultūrinį kraštovaizdį – sudėtinga.
Šiandien Europos parko muziejus yra vieta, sukūrusi išskirtinę meninę, kultūrinę vertę žmogaus augimui, tobulėjimui. Čia saugomi aukštos meninės vertės kūriniai ir puoselėjamas nuostabaus grožio meninis kraštovaizdis. Čia nuolatos lankosi žmonės iš viso pasaulio, tai puikiausia vieta edukacijai. Natūrali gamta sušvelnina ribas ir leidžia kiekvienam priartėti ir pažinti šiuolaikinį, minimalistinį, konceptualų meną. Europos parko patirtis gali paliesti žmogaus jausmus, jo dvasinį pasaulį. Kiekvienas, praėjęs pro šią erdvę gali iš jos išeiti jau kiek kitoks.
Akivaizdu, kad anoji devyniolikmečio studento vizija buvo itin prasminga, ir – tam tikra prasme pranašiška. Šiandien ši vieta dar aktualesnė pasauliui stojant į akivaizdą su pandemija, užveriančia duris į erdves, ribojančia galimybes. Europos parkas, kur po atviru dangumi prieinamas profesionalusis šiuolaikinis menas, yra nuostabi vieta sveikatai ir dvasiniam atokvėpiui bei augimui.
Muziejus po atviru dangumi Europos parkas visai šalia Vilniaus, adresas: Europos parko g. 300, Joneikiškės, Vilniaus r.
www.europosparkas.org
Vaizdo pasakojimai:
https://youtu.be/BlldxY9Ymzg
https://youtu.be/UbRdBJ45wS8
Fotografijoje Magdalenos Abakanovič „Neatpažinto augimo erdvė“, Gintaro Karoso „LNK Infomedis“ G.Karoso, G.Juodėno, L.Bielinio fotografijos
