YRÀ IR ỸRA I Edgaro Cickevičiaus fotografijos paroda

Gegužės 5-18 d. kviečiame į debiutinę Edgaro Cickevičiaus fotografijos parodą „Yrà ir ỹra”. Lankymas nemokamas.

Susitikimas su autoriumi vyks gegužės 7 d. 19 val.

Galerininkės Vilmos Jankienės pokalbis su fotografu Edgaru Cickevičiumi sutinkant debiutinę parodą „Yrà ir ỹra“.

1. Esate filosofuojantis fotografas, studijavote filosofiją ir politinę kritiką, šiuo metu dirbate fotografu Kauno dienos portale. Kas lėmė jūsų apsisprendimą atiduoti duoklę fotografijai, o filosofijai – mažiau?

Tikriausiai, lūžio taškas buvo tada, kai įstojęs į filosofijos magistro studijas, dažnai vietoje paskaitų pasirinkdavau ėjimą fotografuoti. Nujaučiau, kad bandydamas prie filosofinio mąstymo priartėti universitete, iš tiesų nuo filosofijos tolsiu, kol galiausiai tapsiu referavimo mašina. <...> Pamaniau, kad perėjęs į fotografijos erdvę būsiu arčiau filosofijos <...>. Gali būti, kad toks sprendimas buvo Slavojaus Žižeko tekstų įtaka, nes juose gan akivaizdžiai pademonstruojama, kad neretai meno kūriniuose gali būti didesnis filosofinis krūvis nei lėkštoje filosofijoje. Toks mano manevras, žinoma, turi kainą: dirbdamas su vaizdu iš lėto virstu barbaru, darbo su kalba įrankiai bunka.

2. Parodos eksponatų nėra daug – 18. Tuos yrančius paviršius ir įtrūkimus pastebite ir fiksuojate itin atkakliu žiūros filtru, tačiau jis yra taikomas tik šiuolaikybei, lyg byrėtų ir irtų tik ši diena. Patikslinkite tuomet parodos idėją ir kur ieškojote „yrà ir ỹra“ liudijančių faktų.

„Yrà ir ỹra“ – tai susifokusavimas į formą, indikuojančią daiktų artėjimą link pabaigos. O pats šių faktų ieškojimo momentas ¬¬nėra jau toks aiškus, nes dažniausiai juos randu, kai neieškau ir nenoriu surasti. Nuskambės gal kiek keistai, bet tada, kai ieškau, aš bandau imituoti save, o tai jau panašu į aklavietę. Nuotraukų serija gimsta tada, kai fotografui nepavyksta surasti to, ko jis nori, todėl reikia daugiau vaikščioti ir mažiau ieškoti.

3. Jūsų pasirinkta tema „yrà ir ỹra“ jau pati savaime turi filosofinių aspektų, tačiau fotografija vis tiek žiūrovui pirma yra vaizdas. Bet būtent vaizdas jūsų eksponuojamose fotografijose yra itin fragmentiškas, atribotas nuo aplinkos ar visumos, apčiuopiamos lieka tik detalės ir medžiagiškumas, kurie turi trūkumų kalbant apie daikto idealumą. Ko tikėjotės iš savęs – kūrėjo ir ko tikitės dabar iš žiūrovo?

Atsargiai rinkausi serijos pavadinimą, nes nesinorėjo plačiai atverti duris tariamai filosofijos rūšiai, kuri linkusi dramatizuoti nyksmo, ribotumo bei laikinumo konceptualinius aspektus. Ir nors „Yrà ir ỹra“ pavadinimas indikuoja pačią plačiausią filosofinę kategoriją, jį pasirinkau dėl vizualumo, atitinkančio pačią nuotraukų seriją. Nuotraukose pasikartoja tema kaip pavadinime pasikartoja žodis „yra“, bet tai – ne viskas, nes greta šio pasikartojimo yra skirtingi kirčiai, kurie nuotraukose pasirodo įtrūkimų pavidalu. Man įdomu tai, kad smulkūs įtrūkimo krypties pokyčiai gali smarkiai pakeisti kūrinio aurą, kaip skirtingas kirtis žodžiuose gali itin pakeisti jų reikšmę. Taigi esu dermatologas su kamera ir studijuoju miesto audinių būklę, jų pokyčių dėsnius. Rodos, toks požiūris ir lemia tai, jog renkuosi fotografuoti gan izoliuotai: fotoaparatas mano rankose virsta replėmis, išplėšiančiomis tik tą audinio fragmentą, kurį verta analizuoti. Toks darbas replėmis vėlgi yra pakartojimas mitinės, bet kartu ir fizinės jėgos, kuri tarsi replės ardo sienas ir atveria paviršiaus bei gelmės skirtumą, kurį fotografija savitu išplėšimu redukuoja į tolygų paviršių.
Kalbant apie lūkesčius, siekiau sukurti vaizdų teritoriją, savitą labirintą, į kurį įžengus nebūtų paprasta rasti išėjimą. O dabar tikiuosi, jog atsiras tokių, kurie įžengs į šią vaizdų teritoriją.

4. Fotografams visada smalsu sužinoti, kokiomis kameromis esate apsišarvavęs savo idėjoms įgyvendinti ir kiek meninės idėjos yra užvaldę jūsų laiko ir minčių.

Jau porą metų fotografuoju su itin kompaktiška Fuji X-E4 kamera ir 35 mm, 50 mm objektyvais. <...> Dabar, kai jau esu atradęs, kokie fotografijos įrankiai dera su mano matymu, apie fototechniką galvoju mažai, nebesiblaškau fotoaparatų pasaulyje, nes pastebiu, jog iš to gali išsivystyti kolekcionieriaus nuostata, kada daugiau dėmesio norisi skirti įrankiams nei pačiam darbui su vaizdais. Todėl lieku prie smulkaus fotoaparato, kuris man netrukdo pasivaikščiojimų metu. <...>
Tai, ką noriu parodyti parodoje ir tai, ką fiksuoju darbe yra du skirtingi pasauliai, kurie persipina tik retomis akimirkomis. <...>
O fotografuoju ir galvoju apie fotografiją per dažnai. Dar turėsiu išmokti daryti pauzes. Jei nefotografuoju, tai naikinu fotografijas: manau, kad fotografui svarbu išsikuopti šiukšles ir bent porą kartų per mėnesį užmesti akį į savo archyvus be gailesčio. Dėka tokio naikinimo gerai susipažįsti su savo, kaip kūrėjo, ydomis.

Visą pokalbį skaitykite: https://www.apgalerija.lt/post/yra-ir-y-ra-kir%C4%8Diai-kurie-nuotraukose-pasirodo-%C4%AFtr%C5%ABkim%C5%B3-pavidalu

Galerija dirba kasdien:
Pirmadieniais-šeštadieniais 11.00-19.30
Sekmadieniais ir švenčių dienomis 12.00-17.00