Tekstas, kuris tampa vaizdu: Pirmoji Pasaulyje Teksto imersinio meno paroda Vilniuje
Tekstas, kuris tampa vaizdu:
Pirmoji Pasaulyje Teksto imersinio meno paroda Vilniuje
Maloniai kviečiame visus apsilankyti galerijoje-muziejuje adresu Visų Šventųjų g. 5-2, Vilnius.
Parodos autorius – menininkas Tomas Lagūnavičius.
Paroda veiks: nuo 2026 m. birželio 26 d. iki liepos 26 d.
Vilnius pastarąjį dešimtmetį tapo vienu ryškiausių šiuolaikinio meno centrų Baltijos regione. Čia veikianti meno galerijose nuosekliai pristato tarptautinius projektus, kuriuose nagrinėjamos naujos meno formos, žiūrovo patirtis ir šiuolaikinės visuomenės problemos. Pastarųjų metų parodos vis dažniau orientuojasi ne į meno objekto kontempliaciją, o į žiūrovo įtraukimą į aktyvų interpretacijos procesą.
Šiame kontekste būsima Teksto imersinio meno paroda Vilniuje Tomo Lagūnavičius galerijoje – muziejuje ,įgauna ne tik meninę, bet ir filosofinę reikšmę. Ji kviečia permąstyti pačią paveikslo sampratą ir klausia, ar tapyba šiandien gali būti suvokiama kaip tekstas, o tekstas – kaip vizualinė patirtis.
Tarp tapybos ir filosofijos
Nuo Antikos laikų Vakarų estetika skyrė vaizdą ir žodį. Vienas buvo siejamas su regėjimu, kitas – su mąstymu. Tačiau XX amžiaus konceptualusis menas šią ribą pradėjo ardyti. Tekstas tapo meninės raiškos priemone, o kalba – ne tik aprašymo, bet ir kūrimo įrankiu.
Teksto imersinio meno idėja šią tradiciją pratęsia nauja kryptimi. Čia žodis nėra paaiškinimas šalia paveikslo. Jis tampa pačiu paveikslu.
Raidės, sakiniai, filosofinės sąvokos ir fragmentiški pasakojimai sudaro vizualinę kompoziciją, kurioje spalva, forma ir kalba veikia kaip lygiaverčiai estetiniai elementai.
Žiūrovas tampa skaitytoju
Šios parodos kūriniai nesiūlo vieno teisingo žvilgsnio.
Priešingai – kiekvienas paveikslas reikalauja laiko.
Žiūrėjimas čia palaipsniui pereina į skaitymą, o skaitymas – į interpretaciją.
Tai reiškia, kad kūrinys neegzistuoja kaip užbaigta forma. Jis gimsta kiekvieno lankytojo sąmonėje.
Šiuo požiūriu Teksto imersinis menas artimas Umberto Eco „atviro kūrinio“ sampratai, pagal kurią meno kūrinys nėra baigtinė reikšmė, bet interpretacijų galimybių laukas. Tuo pat metu jis rezonuoja su Jacques'o Derrida mintimi, kad prasmė nuolat atidedama ir niekada nėra galutinai užbaigiama.
Imersija be ekranų
Šiandien sąvoka „imersinis menas“ dažniausiai siejama su projekcijomis, dirbtiniu intelektu ar virtualiosios realybės technologijomis. Tačiau ši paroda siūlo kitą kelią.
Imersija čia kuriama ne technologijomis, o kalba.
Ne projekcijos, o teksto sluoksniai įtraukia žiūrovą į mąstymo procesą.
Kiekvienas sakinys tampa vizualiniu ženklu, kiekviena frazė – estetinės kompozicijos dalimi. Tokiu būdu paveikslas įgyja ne tik materialų, bet ir intelektualų gylį.
Vilnius kaip kultūrinio dialogo erdvė
Vilnius vis dažniau pristatomas kaip miestas, kuriame šiuolaikinis menas vystosi dialoge su istorija, miesto atmintimi ir tarptautinėmis idėjomis. Pastarųjų metų parodos pabrėžia fenomenologinę žiūrovo patirtį, daugiasluoksnį naratyvą ir konceptualias menines praktikas.
Todėl Teksto imersinio meno paroda organiškai įsilieja į šį kultūrinį kontekstą. Ji siūlo ne iliustruoti pasaulį, bet permąstyti mūsų santykį su kalba, atmintimi ir pačiu žiūrėjimo aktu.
Filosofinis horizontas
Vienas svarbiausių šios parodos klausimų – kas šiandien yra paveikslas?
Jeigu tekstas gali tapti vaizdu, o vaizdas – filosofinio mąstymo forma, tuomet keičiasi ir pati meno ontologija.
Paveikslas nebereprezentuoja tikrovės.
Jis kuria sąlygas jai atsirasti žiūrovo sąmonėje.
Fenomenologijos požiūriu toks kūrinys nėra objektas, kurį stebime iš šalies. Jis tampa įvykiu, kuriame dalyvaujame. Žiūrovas čia nebevartotojas ir ne pasyvus stebėtojas, o aktyvus prasmės bendrakūrėjas.
Nauja estetinė paradigma
Teksto imersinio meno paroda Vilniuje gali būti suvokiama kaip bandymas išplėsti šiuolaikinės tapybos ribas. Ji kviečia atsisakyti įprasto klausimo: „Ką vaizduoja šis paveikslas?“ ir vietoje jo klausti: „Kokią mąstymo erdvę jis sukuria?“
Šis poslinkis keičia ne tik žiūrovo santykį su kūriniu, bet ir pačią estetikos sampratą. Grožis čia nebėra vien vizualinė kategorija – jis tampa intelektinės patirties forma.
Pabaigos vietoje
Artėjanti Pirmoji Pasaulyje Teksto imersinio meno paroda Vilniuje Tomo Lagūnavičius galerijoje – muziejuje ,kviečia į lėtesnį ir gilesnį santykį su menu. Ji primena, kad tekstas gali būti ne tik skaitomas, bet ir matomas, o paveikslas – ne tik matomas, bet ir mąstomas.
Ši paroda siūlo ne gatavus atsakymus, o atvirą interpretacijos erdvę, kurioje kiekvienas lankytojas tampa ne vien žiūrovu, bet ir savo paties skaitymo bei mąstymo autoriumi. Būtent šiame susitikime tarp žodžio, vaizdo ir sąmonės atsiveria galimybė naujai suprasti šiuolaikinio meno paskirtį – ne pateikti vieną tiesą, bet sukurti erdvę, kurioje prasmė nuolat gimsta iš dialogo tarp kūrinio ir žmogaus.
Apie menininką:
MENININKAS NR.1:
daugiausia paveikslų muziejuose ir galerijose visame pasaulyje daugiausia sukurtų paveikslų pasaulyje pirmosios generatyvinio meno galerijos-muziejaus Pabaltijyje įkūrėjas
Tomas Lagūnavičius – Kaune, Lietuvoje, gyvenantis žymus multidisciplininis ir mišrios medijos menininkas, kurio kūryba aprėpia tiek vaizduojamąjį, tiek scenos meną. 2025 m. oficialiai pripažintas pasaulio rekordininku pagal sukurtų paveikslų skaičių (6 264 kūriniai) ir muziejuose bei viešose galerijose inventorizuotų darbų kiekį (5 522 kūriniai). Jo kūrybinis kelias prasidėjo 2013 m., kai pirmasis paveikslas pateko į Pietų Korėjos meno muziejų. Nuo tada menininkas nuolat kuria, dalyvauja tarptautinėse parodose, bienalėse ir aktyviai veikia meno pasaulyje. Per savo įspūdingą karjerą jis surengė daugiau nei 40 personalinių parodų ir virš 50 spektaklių, atskleisdamas savo įvairiapusius talentus bei dinamišką požiūrį į meną. Dalyvavimas tarptautinėse parodose ir bienalėse, tokiose kaip prestižinė 13-oji Florencijos bienalė Italijoje (2021 m.) ir Žemės meno paroda „Balansas“ Vilniuje (2021 m.), pelnė jam tarptautinį pripažinimą. Naujausi darbai buvo eksponuoti 15-oje kasmetinėje dailės parodoje „Abstraktai“ (JAV), kur menininkas pelnė 5-ąją vietą. Jis ne kartą tapo įvairių konkursų laureatu: jo kūriniai laimėjo 1-ąją ir 5-ąją vietas galerijos „The Spring Countdown Show“ konkurse Toronte (Kanada), 2-ąją vietą „Fusion Art“ konkurse „Gyvūnų karalystė“ Santa Fė (Naujoji Meksika), 3-ąją vietą virtualioje parodoje „Light of Love“ Pekine (Kinija), o parodoje „Abstracts“, kurią organizavo „J Mane Gallery“ (Naujasis Džersis, JAV), jam skirtas platinos apdovanojimas. Tomas Lagūnavičius pasirodė su performansu „Dead Soldier’s Dance“ „Crude Saturdays“ festivalyje Briuselyje (Belgija) ir „Contemporary Venice“ festivalyje Venecijoje (Italija).
Menininkas nuolat eksponuoja savo paveikslus įvairiose galerijose skirtingose šalyse: „Boomer“ galerijoje (Londonas, Anglija), „Artly Mix“ galerijoje (San Paulas, Brazilija), „Artio“ galerijoje (Torontas, Kanada), „Collect Art“ (CoA) galerijoje (Tbilisis, Sakartvelas) ir kt.
Tomas Lagūnavičius yra aktyvus daugelio meno asociacijų narys: Association for Visual Arts (AVA), International Network for Contemporary Performing Arts (IETM), Association of Performing Arts Professionals (APAP), International Association of Visual Artists (IAVA), National Association for the Visual Arts (NAVA), Stage Directors and Choreographers Society (SDC), Association for Latin American Art (ALAA), Visual Artists Association (VVA), and Visual Arts Network of South Africa (VANSA).
